Kreivėnų malūnas: yra vilties ar pasmerktas?

Važiuojant Tauragės–Tilžės plentu keleivių žvilgsnį traukia apgriuvęs Kreivėnų malūnas, nebeturintis nei kepurės, nei sparnų, žiojėjančiomis tamsiomis angomis. Jo konstrukcija Lietuvoje unikali, antro tokio nėra. Malūną norima išsaugoti, ieškoma galimybių, tačiau jis – privati nuosavybė. Šis faktas trukdo šiam istoriniam statiniui atkurti panaudoti ES lėšas ar gauti valstybės finansavimą.

Pasak istoriko Vytenio Almonaičio, Kreivėnų kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1540 m. Pusė jo gyventojų išmirė per 1709–1710 m. siautusį marą. Prieškariu Kreivėnuose veikė net du malūnai. Dabar šių labiausiai Lietuvoje vėjuotų apylinkių peizažas visiškai pakitęs – įrengus vėjo jėgainių parką vaizdas tapo pramoninis. Stovi tik dvi sodybos, vietinius ant pirštų galima suskaičiuoti. Vis dar stovintis Kreivėnų malūnas vienintelis toks Lietuvoje – po juo įrengtos dvi angos: per vieną vežimu įveždavo grūdus, o per kitą išsiveždavo juos sumaltus.

Lietuvoje saugoma apie 80 malūnų, vieni suremontuoti, kiti remontuojami. Kreivėnų malūnas vis dar minimas tarp gražiausių Lietuvos malūnų, tik kultūros paveldo objektu nebuvo paskelbtas. Kasmet vis labiau griūvantis malūnas – avarinės būklės. Jis apjuostas jau spėjusia išblukti ir sunkiai pastebima stop juosta, vos matyti maža, žolėmis apžėlusi lentelė, įspėjanti, kad čia privati valda. Sugalvoję malūną patyrinėti smalsūs vaikai bet kada gali įeiti vidun.

Žemę, kur stovi malūnas, yra nupirkęs vienas pirmųjų Tauragės verslininkų, turėjęs parduotuvę. Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas pasakojo, kad su malūno savininku bandė kalbėtis ir susiderėti. Žiemą su juo buvo nuėję pas savivaldybės administracijos direktorių, tačiau savivaldybė negali finansiškai remti privačių asmenų.

– Aš galvojau, kad malūnas valdžiai priklauso, todėl pradėjau žiūrėti, kaip jį restauruoti, kaip galima būtų jį prikelti. Tuomet ir sužinojau, kad jis privatus, – kalbėjo seniūnas. – Savininkas turėjo planų, bet čia reikia labai daug finansų turėti. Jau po laiko viskas. Būtų labai gražu malūną sutvarkyti, bet… Savininkas nenori malūno dovanoti nei valdžiai, nei Lauksargių bendruomenei. Jis pageidautų, kaip supratau, kad valdžia sutvarkytų malūną ir jam atiduotų.

Šalia Kreivėnų malūno išlikusi malūnininko sodyba. Ji taip pat privati ir priklauso tam pačiam savininkui. M.Giačas dar tikisi, kad galbūt savininkas persigalvos ir malūną padovanos Lauksargių bendruomenei ar muziejui, tuomet seniūnija galėtų dairytis į ES fondus ar kitur finansavimo ieškoti. Malūnas stovi labai gražioje vietoje, ten yra nuostabi regykla – pažiūrėti stulbinančio grožio peizažo, palydėti besileidžiančios saulės į šią vietą atvyksta žmonės iš tolimiausių Lietuvos kampelių.

Parengė Aurelija Mejerytė