Mokytojos pomėgis – putpelės ir „angelų trimitai“

Anglų kalbos mokytoja Rūta Bandzinienė mėgaujasi dviem pomėgiais – augina įvairių veislių putpeles ir įspūdingo grožio lepūnes brugmansijas, populiariai vadinamas „angelų trimitais“. Susižavėjusi šiais mažučiais paukščiais, Rūtos šeima pamiršo vištų kiaušinių skonį, o kai alsiais vasaros vakarais kieme pakvimpa brugmansijų žiedai, pasipuošę kelių sluoksnių sijonėliais, Rūtai nublanksta visi su šiomis lepiomis gėlėmis patirti vargai.

Apie naudą

Rūta Bandzinienė putpelėmis susidomėjo prieš penkerius metus. Moteriai šie paukštukai labai gražūs, jiems nereikia daug vietos ir kiaušinėlius deda kasdien. Oficialus putpelių kiaušinių galiojimo laikas – 70 dienų, Rūtos šeima specialiai šaldytuve juos laikė 3–4 mėn. ir nerado nė vieno sugedusio.

– Daug metų mūsų namuose nebėra vištų kiaušinių, jų nevalgome, perku tik prieš Velykas, kad nepamirščiau marginimo įgūdžių, – pasakojo Rūta, užaugusi Jovaruose, turinti jau 20 metų pedagoginio darbo stažą, su vyru šiemet minėsianti santuokos dvidešimtmetį, auginanti du paauglius sūnus. – Kai kurie žmonės bijo ragauti putpelių kiaušinių, sako, kad jie primena laukinių paukščių kiaušinius, dydžiu panašūs į varnėno. O Celadono veislės putpelės net melsvus kiaušinius deda.

Putpelės – šešėlių paukščiai. Asmeninio albumo nuotrauka

Mažus putpeliukus Rūta lesina kombinuotaisiais pašarais, o suaugusias pateles – linų sėmenų ir kanapių išspaudomis. Kombinuotųjų pašarų duoda tuomet, kai šios perina kiaušinius. Putpelių yra ir dedeklių, ir pusiau mėsinių, ir mėsinių veislių. Jų mėsa dietinė, Rūta sako, kad labai skani, truputį tamsesnė už vištieną. Išvirti, nulupti ir užpilti šaltu marinatu, paskui parūkyti putpelių kiaušiniai primena minkštą fermentinį sūrį. Marinatas ruošiamas kaip agurkams ar užpilama sojų padažu – improvizuojama pagal skonį.

– Lesinant savo lesalais mažiau kiaušinių padeda, bet tuomet jie sveikesni – turi daugiau geležies nei vištų kiaušiniai, cholesterolio mažiau, mažiau alergizuoja. Putpelių kiaušiniai neturi salmonelių bakterijų, nes putpelių kūno temperatūra – 40 laipsnių, tokia terpė nepalanki salmonelėms vystytis, – pasakojo R.Bandzinienė. – Putpelių kiaušinius naudoju kepdama pyragus, į obuolių pyragą net 60 įmušu. Vieną vištos kiaušinį atstoja 4 putpelių kiaušinukai, vienas sveria 12–16 gramų.

Putpelių kiaušinius galima vartoti ir žalius su lukštu (natūraliu kalciu), virtus, keptus, plakti kokteilius. Virti reikia apie minutę, užpilti šaltu vandeniu ir supurtyti, tada lengva nulupti. Specialiomis žirklėmis nukertamas žalio kiaušinio viršus, nes lukštas taip lengvai, kaip vištos, neskyla. O mušant peiliu subyra į smulkius šipulėlius. R.Bandzinienė sako, kad labai gražu ir skanu keturkampėje duonos riekėje išspausti skylutes, įmušti po kiaušinuką ir iškepti. Lukštų Rūta neišmeta – dovanoja prieš Velykas floristėms.

Priežiūra

Prižiūrėti putpeles reikia kitaip nei vištas: jos turi būti laikomos specialiuose narveliuose su kiaušinių gaudyklėmis, nes patelės kiaušinių į lizdus nededa, o tiesiog pameta. Paleisti šių paukščių negalima, nes jie skraido, blaškosi, gali nukristi ir susižaloti. Rūtos putpelyne lempa šviečia visą dieną, nesvarbu, ar vasara, ar žiema. Šviesa blausi, nes putpelės – šešėlių paukščiai, nemėgsta ryškios šviesos. Jeigu šiems paukštukams netinka laikymo sąlygos, vieni kitus jie net gali užkapoti.

Putpelių kiaušiniai. Asmeninio albumo nuotrauka

– Periname patys, vyras pagamino inkubatorių ir putpelių pešimo aparatą. Jis labai nagingas, iš metalo daug dirbinių sumeistrauja. Stebime selekciją, kad nebūtų giminingų paukštukų, inkubacinių kiaušinių parsisiunčiame iš Vilniaus, Šiaulių ar kitų miestų. Turime įrengę ventiliaciją, o šiluma patalpoje visada apie 20 laipsnių. Iš putpelių mėšlo gaminame granuliuotas trąšas, – teigė putpelių mėgėja. – Žmonės mums skambina, klausia, kaip auginti šiuos paukščius, visuomet patariu, o neturinčius sąlygų tinkamai laikyti atkalbu nuo tos minties.

Rūta Bandzinienė sakė pažįstanti moterį, kuri bute laiko 4 putpeles, turi narvelį, išleidžia jas palakstyti, myli ir labai prižiūri, nors paukštukai skleidžia lipnias dulkes, kurias sunku nuvalyti.

Kaprizingos gėlės

Kita Rūtos aistra – brugmansijos, susidomėjo šiomis gėlėmis prieš 15 metų pamačiusi pas draugę didelį įspūdingų geltonų žiedų krūmą. Gautos kelios šakelės tuomet įsišaknijo, tačiau per žiemą neišgyveno, nunyko. Prieš šešerius metus draugė iš Trakų atsiuntė Rūtai neveislinių baltų, geltonų ir rožinių brugmansijų su vienu sijonėliu ant žiedo.

Sluoksniuotieji žiedai (su sijonėliais) patys gražiausi, tačiau ir lepiausi. Reginos Genienės nuotrauka

– Pirmą kartą pamačiusi buvau sužavėta. Iš Trakų sulaukus daigelių prasidėjo mano liga. Nepasakyčiau, kad nuo jos sveikstu – turiu daugiau nei 20 veislių. Pernai šių gėlių daigų parsisiunčiau iš užsienio su nuotykiais: iš pradžių gavau ne man skirtą siuntinį, o sulaukusi savojo nesupratau – ar tai bulvės, ar brugmansijos, nes buvo labai suvargusios po ilgos kelionės. Norint įsigyti naujų veislių Lietuvoje, reikia gerai paieškoti, – atviravo pašnekovė. – Šių gėlių priežiūra specifinė, reikia turėti sąlygas, kur žiemą jas laikyti. Šiltnamis netinka, nes jos bijo šalnų ir net mažiausio šalčio. Žiemą brugmansijos numeta lapus, patalpa joms gali būti ir tamsi, o šiluma – apie 10 laipsnių.

Brugmansijos. Reginos Genienės nuotrauka

Antraisiais ir trečiaisiais metais brugmansijos užauga iki 3 metrų aukščio ir didesnės. Rūta tokią rudenį nešdama į šiltnamį stipriai apgeni žiedus ir pumpurus, nes kitaip – netelpa. Kada šios gėlės pražys, priklauso nuo to, kada bus pažadintos pavasarį, kokiomis sąlygomis laikytos. Rūtos „Agata“ šiltnamyje šiuo metu sukrovusi pumpurus, nors pernai tokiu laiku jau žydėjo. Įprastai brugmansijos pražysta vasaros viduryje, gausiai žydi ir rudenį, bet labai bijo šalnų. Pasak Rūtos, žmonės dar nemoka jų auginti.

– Jos gražios, bet ir lepios, be to, tai nuodingas augalas. Trąšų joms labai daug reikia, aš tręšiu granuliuotomis putpelių mėšlo trąšomis. Žiemą reikia truputį laistyti, kad neperdžiūtų šaknys, o drėgnoje patalpoje gali supūti stiebai. Šiemet kelios dviejų metrų aukščio gėlės mano šiltnamyje neišgyveno, – sakė brugmansijų augintoja. – Kvapas žiedų nuostabus, vienų stipresnis, kitų – silpnesnis. Dieną nelabai kvepia, didysis kvapų „paradas“ prasideda vakare – tuomet pasimiršta visi vargai su jomis. Turiu šių gėlių įspūdingų, net su 4 sijonukais.

Per vasarą jas reikia persodinti net keletą kartų – taip greitai auga. R.Bandzinienė sako, kad didžiausios jos brugmansijos auga 50 litrų kubiluose. Jas reikia purkšti nuo voratinklinių erkučių. Vos sprindžio dydžio veislinis augaliukas kainuoja apie 15 Eur. Kuo daugiau turi sijonėlių, tuo šios gėlės lepesnės.

Brugmansijos. Reginos Genienės nuotrauka