Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Lietuvos ūkininkų sąjungos 40-ajame suvažiavime renkant vadovybę vicepirmininku trejų metų kadencijai išrinktas Žygaičių krašto ūkininkas Paulius Macas, kuris ne tik rūpinasi savo pienininkystės ūkiu, tačiau ir aktyviai įsijungia į visuomeninę veiklą.
Šiemet Paulius Macas pradėjo vadovauti Tauragės rajono ūkininkų sąjungai, iki tol buvo pirmininko pavaduotojas, dalyvavo streikuose gindamas ūkininkų interesus, turi tvirtą poziciją ir teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias žemdirbių problemas. Jauno ūkininko veikla neliko nepastebėta, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavime jis buvo išrinktas vicepirmininku trejų metų kadencijai. Iki rinkimų P.Macas buvo LŪS prezidiumo narys.
– Su išrinktu sąjungos pirmininku Gedu Špakausku dirbome kartu ir anksčiau. Aš atstovausiu gyvulininkystės klausimais. Nebuvo didelė staigmena, kad išrinko. Pirmininkas rinkosi komandą iš tų, su kuriais dirbęs ir kuriais pasitiki, o visų rajonų atstovai balsavo. Gedas bus pagrindinis, o mes keturi vicepirmininkai būsime jo ginklanešiai, kurie reaguosim iš smulkesnių aspektų ir formuluosim bendrą mūsų nuomonę. Suvažiavime pristatėm ir pateikėm rezoliuciją. Kas liečia pieno sektorių, pristačiau siūlymą rodyti ant produktų pakuočių – pieno, mėsos, kiaušinių, kokia kainos dalis tenka ūkininkui. Bus aiškiau, kodėl ūkininkai pyksta, streikuoja, reikalauja ir prašo, tada visuomenė supras, jog mes ne iš piršto laužiam, kad vanduo brangesnis už pieną, kad pardavę 5 litrus pieno galim nusipirkti 1 litrą dyzelino, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo P.Macas.
Žemės ūkio ministerija ragina Europos Sąjungą skubiai spręsti pieno sektoriaus ir trąšų krizę. Ką apie tai mano P.Macas?
– Sunku dėl trąšų. Lietuvos bendrovė „Achema“ trąšų kainų nenuleido, nors ūkininkai jų nepirko. Tai buvo keistas dalykas, plius dujos šiek tiek pigesnės, kadangi pasibaigęs šildymo sezonas, tai ir trąšų savikaina turėtų būti mažesnė. Tačiau ji nepasikeitė. Ūkininkai tikrai mažiau tręšia šį sezoną. Ūkininkai nesidžiaugia didžiuliu žolės derliumi, nes jo nėra. Pieno kainos nei gerėja, nei blogėja. Tokia stagnacija šią akimirką. Pačios pieninės, kaip suprantu, jau pradėjo susirūpinti, ką daryti, kaip rinkoje plėtotis, nes važiuojant keliu matyti, kad ūkininkai nelabai šienauja, – situaciją apžvelgė P.Macas.
Kadangi šiemet mažiau šienaujama, gal padaugės likviduojamų ūkių?
– Tikėtina, kad paskutinis sezonas bus kai kuriems gyvuliams. Turbūt nuganys pievas ir išparduos. Šią akimirką kertinis dalykas, kai gyvuliai lauke ganysis, gal truputį pieno kiekis padidės, bet pienas bus šiek tiek liesesnis, ir jei nebus motyvacijos gyvulių laikyti kainų atžvilgiu, nes kaina vis tiek vienas pagrindinių dalykų, tai niekas ir nebešienaus. Ir bus tokia liūdna gaida. Būdavo mėnuo ar du pieno kainos kritimas, paskui susitvarko, o dabar pusmetis – ir nieko. Kaina krito ir krito, paskui stabilizavosi ir laikosi tame nuosmukyje, – liūdną perspektyvą įžvelgia P.Macas.
Ūkininkai sako besijaučiantys taip, tarsi į jų veiklos karstą kalama paskutinė vinis, tik kalama labai mažu plaktuku. Kodėl vyrauja tokios nuotaikos?
– Jau dabar aišku, ir visi supranta, kad šį sezoną pašarų paruošimo savikaina labai didelė. Plėvelė, kuras ir detalės išbrangę. Po kuro kainų pakėlimo viskas išbrango: ir serviso aptarnavimai, ir logistika. Įvyko savikainos šuolis. Todėl ūkininkams pikta, nes nepadengia kaštų, – konstatavo P.Macas.
Pauliaus Maco nuomone, negerai, jei žlugs ir smulkesni ūkiai, kadangi jų vaidmuo šalies ekonomikoje svarus, jie išjudina šalies ekonomiką.
