Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Daugiau nei du mėnesius trys renovuojamame J.Tumo-Vaižganto gatvės daugiabutyje gyvenančios šeimos šildosi elektriniais šildytuvais arba… laiptinėje. Atlikus namo renovaciją, nauji radiatoriai, įrengti butuose, šalti kaip ledas, o dėl to kalti nuo visuomenės atsiriboję kaimynai. Senjorai dar vis tikėjosi Kalėdų stebuklo, nors susitarti su negyvenamo buto savininkais neįmanoma nei jiems, nei valdžiai.
Į kaimynų skambučius nereaguoja
Tauragiškė Vita kiekvieną dieną aplanko J.Tumo-Vaižganto g. 122-ajame name gyvenančius uošvius. Į devintą dešimtį įkopę senjorai vis dar tikisi, kad bent iki Kalėdų jų namuose sušils. Nuo drėgmės į sienas įsimetė pelėsis, ant palangių stovėjusios gėlės nuo šalčio pradėjo mesti lapus. Nors senjorams nupirkti elektriniai šildytuvai, taupant elektrą jie įjungiami ypač retai – tik kai už lango spaudžia didesnis minusas.
– Mūsų tėvai tapo vienos antrame aukšte gyvenusios kaimynės įkaitai. Jos ten jau seniai niekas nematė. Buto durys voratinkliais apėjusios. Tai vienintelis daugiabučio butas, į kurį negalėjo patekti statybininkai, renovavę namą. Šiame bute liko nepakeisti radiatoriai ir todėl nešyla nauji radiatoriai trijuose butuose virš šio buto. Kaimynės artimieji nereaguoja į mūsų maldavimą įleisti į butą. Ir skambinome, ir rašėme, net darbovietę informavome. Tyla. Buto savininkės dukra – žinoma smuikininkė, dėstytoja. Net jos darbe, kai paskambinome, pasakė, kad ji neatsako nepažįstamiems skambintojams. Taip ir laukiame. Šaldami, – neslėpdama ašarų redakcijoje pasakojo namo gyventojos I.K. marti Vita.
Pasak moters, jos vyro tėvai kreipėsi ir į daugiabučio administratorių, ir į Tauragės šilumos tinklų vadovą, bet sulaukė tik siūlymo parūpinti elektrinių šildytuvų.
– Uošviai garbingo amžiaus, jie tikrai nedegins elektros be reikalo, – sakė tauragiškė.
Vienas nerenovuotas butas
Apsilankius renovuojamame name dėmesį iškart patraukė šiukšlynas aplink visą daugiabutį: vienur mėtosi seni langai, kitur sueižėjusios plytos, putplastis, šiukšlės. Statybinės medžiagos, kurių dar prireiks renovacijai, sukrautos už metalinių tvorų, o tos, kurios netilpo, – ant kažkada buvusio šaligatvio. Renovuotame daugiabutyje iškart į akis krenta vienas nepakeistas langas – antrame aukšte to paties buto, kurio šeimininkų neranda nei kaimynai, nei administruojančių daugiabutį įmonių atstovai. Laiptinių durys pakeistos, sumontuotos telefonspynės, bet kol kas jos neįjungtos ir į laiptinę galima įeiti be specialių tik gyventojams žinomų kodų. Laiptinėse šilta. Nors nauji radiatoriai dar su plastiko plėvele, šilumą jie jau skleidžia. Palipus iki pašto dėžučių akivaizdu, kad bute, kurio savininkės nerado nei namo administratorius, nei kaimynai, niekas seniai nesilankė – laiškų dėžutė sausakimša, o kai kurie laiškai (daugiausia sąskaitos už telekomunikacijų bendrovės, „Tauragės vandenų“ paslaugas) dar nuo metų pradžios neatplėšti. Buto durys taip pat seniai neatvertos – rankeną apsiviję voratinkliai.
– Oi, aš net neatsimenu, kada mačiau čia tame bute kažką apsilankius. Nieko nežinau. Neturiu jokių kontaktų, nors nelabai mes ir bendravome. Dabar bėda. Dėl vieno buto kaltės viso namo renovuoti negali. Kaip taip galima? Nepagalvojau, kad kaimynus be sąžinės turime, – kalbėjo daugiabučio laiptinėje sutikta senjorė.
Moteris tikina, kad jos bute radiatoriai šyla. Jai gaila tik kaimynų, gyvenančių aukščiau apleisto buto.
– Ten viename bute remontą daro, kiti du gyvenami. Kaimynai sako – gerai, kad dar senų šiltų drabužių turim. Tai prisirengiam, – pasakojo daugiabučio gyventoja nesutikusi paveiksluotis. – Žinote, tas viešumas irgi turi savo kainą. Anksčiau ar vėliau kaimynai atsiras. Nenoriu pyktis.
Ieško kaimynų patys
Į redakciją dėl šąlančių vyro tėvų atėjusi ponia Vita ėmėsi iniciatyvos surasti kaimynus: skambučiai, laiškai, trumposios žinutės. Sako, buvo kilęs noras sėsti į automobilį ir važiuoti į kaimynės dukters darbovietę.
– Mes žinome, kad ji yra žinoma smuikininkė, turime telefono numerį, taip pat susiradome ją socialiniame tinkle. Ir skambinome ne kartą, ir žinutes rašėme, bet atsako jokio. Parašiau kelias žinutes ir socialiniame tinkle. Iš pradžių gražiai prašiau įleisti į butą ir leisti rangovams pakeisti radiatorius. Parašiau, kad tėvukai savo bute šąla. Vėliau parašiau piktesnę žinutę. Juk ne šiaip į butą norime. Žmonėms sukeliami nepatogumai. Nejaugi kaimynų santykius reikia spręsti teismuose, – graudindamasi pasakojo Vida.
Tauragiškė tikino, kad skambino ir į kaimynės dukters darbovietę uostamiestyje, bet ir ten nieko nepešė – neva telefonu ją informavo, jog moteris čia dirba, bet net į kolegų skambučius neatsiliepia.
Pažadėjo – netesėjo
Duotu telefonu paskambinome ir mes. Nors skambučio signalas buvo geras, niekas taip ir neatsiliepė, neperskambino. Paskambinome ir į darbovietę. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos vadovė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė išgirdusi problemą net nedvejodama sutiko padėti susisiekti su kolege smuikininke, į kurios mamos butą Tauragėje negali patekti tarnybos ir namo administratorius.
– Man pavyko susiskambinti su kolege ir perduoti jūsų kontaktinį telefono numerį. Pažadėjo, kad su jumis susisieks. Dažniausiai ji atsakinėja elektroniniu paštu, – po kelių valandų perskambinusi redakcijos telefonu informavo konservatorijos direktorė.
Tačiau nei tądien, nei kitą dieną, nei dar vėliau duotu telefono numeriu su žurnaliste niekas taip ir nesusisiekė.
Laukia teismo sprendimo
Apie buto savininkų nenorą bendrauti ir bendradarbiauti su tarnybomis pripažino ir už daugiabučių renovaciją atsakingų Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arcišauskas. Pasak vadovo, būsto savininkams prirašyta krūva ir popierinių, ir elektroninių laiškų, o pusmetį ignoruojant pradėti ir teisiniai veiksmai. Teismas sprendimą, ar pradėti svarstymą, turėtų priimti jau šią savaitę.
– Tai labai skaudi situacija. Būtent nuo jos kiekvieną savaitę pradedu darbinius susirinkimus. Ten nešyla trys butai. Visada paklausiu, gal reikia elektrinių šildytuvų. Jie ir mes esame įkaitai vieno buto savininkų, kurie yra atsiriboję nuo visuomenės. Laukiame teismo sprendimo dėl tolimesnių veiksmų. Be jo negalime atlikti jokių veiksmų, nors jau norėjome išsikviesti policiją, ugniagesius ir įeiti į butą, – sakė A.Arcišauskas.
Tauragės šilumos tinklai į teismą dėl trukdymo atlikti renovacijos darbus kreipėsi prieš keletą mėnesių. Pasak direktoriaus, apie galimus trukdžius jie sužinojo pradėję renovaciją.
– Vieną kartą įspėjome buto savininkus registruotu laišku, antrą kartą, trečią kartą jau sudariau komisiją, kuri vyko į vietą apžiūrėti situacijos. Viskam yra biurokratinės procedūros, kurias turim praeiti, o jos užsitęsia. Šią savaitę, jei nebus kažkokių apskundimų ar papildomų klausimų, teismas priims sprendimą. Tikimės, kad bylą nagrinės skubos tvarka. Norint pajungti šilumą, mums bute reikia dirbti dvi dienas, – sakė Tauragės šilumos tinklų vadovas.
Turės atlyginti žalą
Nors iki Naujųjų dar kelios savaitės, Tauragės šilumos tinklų direktorius nėra tikras, ar pavyks įjungti šilumą šiais metais.
– Turime susiradę ir antstolį, kuris fiksuos mūsų darbus bute. Kai tik gausime leidimą, kviesime raktininkus, kad atrakintų butą, pareigūnus, antstolį. Vykdysime darbus, o kai juos pabaigsime, butą vėl užrakinsime. Kol kas tai vienintelis kelias, jei buto savininkai nereaguoja ir gražiuoju neįsileidžia. Galėtume laužti buto duris turėdami teismo sprendimą, bet yra ir žmogiškumas, – kalbėjo A.Arcišauskas.
Paklaustas, kas kompensuos šąlantiems tauragiškiams už padidėjusias elektros sąskaitas, pirktus šildytuvus ir net sugadintą sveikatą, Tauragės šilumos tinklų vadovas patikino, kad gyventojai turėtų kreiptis į teismą privačia tvarka ir žalą išsiieškoti iš kaimynų.
