Ant Pagramančio piliakalnio – archeologus nustebinęs radinys

Dvi savaites ant Pagramančio piliakalnio verda darbai. Projektą inicijavęs Pagramančio regioninis parkas siekia už 473 tūkstančius litų sutvarkyti ir pritaikyti jį turistams lankyti. Lygiagrečiai čia kasinėjimus atlieka ir vienas garsiausių šalies archeologų su komanda, kurie jau gali pasigirti įspūdingu radiniu –  II amžiuje po Kristaus Romoje nukaldinta moneta!
Statyti įtvirtinimus privertė Kinų sienaNeapsikentę nuolatinių klajoklių puldinėjimų, kinai prieš porą tūkstančių metų pastatė kelių tūkstančių kilometrų ilgio sieną. Tada nuolat Kiniją siaubę klajokliai hunai iš Sibiro ir Mongolijos stepių IV mūsų eros amžiuje pasuko Europos link. Garsas apie žiaurių užkariautojų ordas pasklido toli, būtent tuomet baltų gentys patogiose gintis kalvose pradėjo statyti pilis. Iš viso Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, nemaža jų dalis gynybai pritaikyti būtent IV–V amžiuje – hunų įsiveržimo į Europą metu.Pagramančio piliakalnį kasinėjantis garsus archeologas Olegas Fediajevas teigia, kad šis piliakalnis pilimi tapo ketvirtajame mūsų eros amžiuje – hunams įsiveržus į Europą. Maždaug IV a. skalviai ar žemaičiai (kol kas nepavyko išsiaiškinti kurie, bet didesnė tikimybė, kad skalviai) ant dabartinio Pagramančio piliakalnio kalvos pastatė pirmąją medinę pilį. Kasant pylimą aplink pilies sieną kažkas iš statytojų taip uoliai dirbo, kad nepastebėjo, kaip pametė II a. Romoje nukaldintą monetą, kurią po maždaug 1600 metų surado piliakalnį kasinėjantys archeologai.Ant monetos – imperatorienės ir dievybės atvaizdaiAnt Pagramančio piliakalnio rasta senovės Romos moneta – maždaug trijų centimetrų skersmens, pagaminta iš vario ir sidabro lydinio. Datos, kada ji pagaminta, nėra, tačiau ant jos yra Romos imperatoriaus Liucijaus Vero žmonos Liucilos atvaizdas. Šis imperatorius Romoje valdė 164–168 mūsų eros metais, todėl nėra abejonių, jog ši moneta nukaldinta būtent tuo laikotarpiu. Kitoje monetos pusėje pavaizduotas romėnų džiaugsmo dievas Hitolitas.Tais laikais artimiausias baltų gentims Romos imperijos miestas buvo Viena. Čia tarp Romos imperijos ir baltų genčių iki hunų įsiveržimo vyko aktyvi prekyba. Baltai romėnams parduodavo gintarą, vašką, medų, žvėrių kailius, pirkdavo metalą, iš kurio patys pasigamindavo ginklų ar papuošalų.Pasak O.Fediajevo, kol kas pavyko surasti Romoje nukaldintą monetą ir IV–VII amžiuose pagamintos keramikos šukių. Anot archeologo, pilis ant Pagramančio piliakalnio įrengta IV a., kaip gynybinis įrenginys ji naudota IV–VII a. Po to ten gyvenusi skalvių ar žemaičių gentis ją „pamiršo“ ir vėl prisiminė XIII a., kai kryžiuočiai pasistatė Tilžės bei Ragainės pilis ir pradėjo nuolatinius Žemaitijos puldinėjimus. Tačiau istorijos šaltiniuose neužfiksuota, kad kryžiuočiai būtų puolę ant Pagramančio piliakalnio stovėjusią pilį, neaišku, sunaikino ją kryžiuočiai ar žemaičiai patys ją paliko.Kasinėjant piliakalnį aptiktos ant jo stovėjusios gynybinės sienos liekanos. Ją sudarė į žemę įkasti 28–30 cm storio eglės rąstai.Darbus atliekanti UAB „Telšių meistrai“ ant piliakalnio įrengs laiptus, apžvalgos aikštelę, darbus planuojama baigti kitų metų balandžio 30 dieną.