„Atėmė dalį sklypo, dar ir mokėti privalau…“

Iš Tauragės garbės pilietės Valerijos Bumbulienės jauna kaimynė teismo keliu atsikovojo dalelę jos sodo sklypo „Švyturio“ sodininkų bendrijoje. Garbi moteris samprotavo: „Galvosiu, kad atsitiko stichinė nelaimė, todėl praradau dalelę sklypo ir daugiau kaip tūkstantį litų“.
 Teismų karuselė – Dabar būsiu kaip ir teista… Kaip man toliau būti Tauragės garbės piliete? – liūdnai atsiduso ir pridūrė, – Lietuvoje nuo amžių buvo kreivai žiūrima į žmones, kurie tąsosi po teismus. Bet aš bylinėjausi ne savo noru, mane įtraukė į tą karuselę. Esu paversta žemgrobe, nors nieko  neužgrobiau, neužėmiau nė lopinėlio kaimynų žemės. Laimingi savo soduose dešimtmečius triūsėme, kol prieš dešimt metų artimiausio kaimyno Emilio Trumpaičio sklypą įsigijo kiti savininkai. Po kurio laiko sumanę tverti tvorą jie „įlipo“ į mano sklypą per visą jo plotį, prašiau „Švyturio“ valdybos pagalbos, tačiau jos nesulaukiau. Kai kaimynė pareikalavo, kad pasirašyčiau dokumentus, kurie įteisina mano sklypo sąskaita padidintą jų sklypą, nesutikau, padavė mane į teismą, todėl buvau priversta pateikti priešieškinį, kad atsiimčiau, kas man prieš daug metų buvo duota. Bylinėjimasis tęsiasi keletą metų. Negaliu viso to suprasti – kaimynai su teismo pagalba atima dalį prieš keturiasdešimt metų man duoto sklypo, ir dar aš už tai turiu mokėti, – guodėsi V.Bumbulienė.Tokia linksmo, energingo, veiklaus žmogaus, buvusios ilgametės mokytojos, rezignacija skaudino. Skiria 30 metų  V.Bumbulienės šeimai 6,19 a dydžio sodo sklypelis skirtas beveik prieš keturiasdešimt metų, kai Joniškės kaime buvo kuriami kolektyviniai sodai. Po nepriklausomybės atkūrimo jie tapo sodininkų bendrijomis, maždaug prieš dvidešimt metų sodininkai jiems skirtus žemės sklypelius išsipirko. O Danutė Drukteinienė V.Bumbulienės sodo kaimyne tapo prieš dešimtmetį – įsigijo 6,15 a dydžio sklypelį su nameliu, kuriame gyvena sūnaus šeima, o visus sklypo reikalus tvarko savininkės įgaliojimą turinti Lina Drukteinienė, toje pačioje Žibuoklių gatvėje, šalia anytos sklypo, irgi įsigijusi sodą. Žmonių, kurie reikalus dėl sklypų ribų aiškinasi teismuose, įsikūrimą minėtoje gatvėje skiria trisdešimt metų.Tai taip pat labai svarbi detalė, nes sunku tikėtis, kad po tiek metų dar galėtų pavykti rasti sklypų dalinimo metu pažymėtus riboženklius, o tai, pasak žėmėtvarkininkų, vienas svarbiausių dalykų nustatant sklypų ribas.Beje, kaip tos pačios „Švyturio“ bendrijos narė, keletu metų vėliau negu V.Bumbulienė gavusi sklypą Joniškės kolektyviniuose soduose, galiu paliudyti, kad skiriant sklypus jų ribos nebuvo  pažymėtos. Visiems davė po šešis arus, sodo pakraščiuose kai kam gerokai – iki dviejų kartų daugiau, kam pritrūko – šiek tiek mažiau. Parodydavo sklypo planą, liepdavo atsimatuoti stačiakampį sklypą, kurio dvi kraštinės – 25 metrai, kitos dvi – 24 metrai. Reikėjo žiūrėti, kad tarp sklypų būtų tiesios ribos ištisai per visą sodų plotą. Tai vėl labai svarbios detalės, galinčios šiek tiek nušviesti šią situaciją. Prasidės grandininė reakcija Kai buvo leista išsipirkti sodų žemę, žinodami, kad popieriuose viskas yra vienaip, o natūroje kitaip, nerimavome dėl galimų neatitikimų, bet į mūsų nerimą niekas nekreipė dėmesio. Be jokių sklypų dydžių ir jų ribų patikslinimų jie mums buvo parduoti. Tiksliai žinau, kad vienur sklypas didesnis bent dviem arais, kitur gal tiek pat mažesnis, be to, dalyje jo yra iškastas bendrijos tvenkinys. Tokių faktų „Švyturyje“ galima rasti daugybę. Kol šeimininkauja sodininkai, nedidelė bėda, o kai atsiradę nauji savininkai nori statyti gyvenamuosius namus, gali atsirasti nemažai bėdų, sklypai gali būti pradėti „stumdyti“, „karpyti“. Taip ir nutiko minėtu atveju. V.Bumbulienė pranašauja, kad pasitelkus teismus ėmus „stumdyti“ sklypų ribas prasidės grandininė reakcija – visi bus priversti dėl lopinėlių ginčytis su kaimynais, teistis.D.Drukteinienė 2002 m. V.Bumbulienės kaimynystėje įsigijo 6,15 a sklypą ir jame esantį vieno aukšto pastatą. 2009 m. jos užsakymu individualiai įmonei atlikus kadastrinius matavimus visi kaimynai su jais sutiko, pasirašė ir bendrijos valdyba, o V.Bumbulienė atsisakė pasirašyti, nes buvo įsitikinusi, kad kaimynė jos sklypo sąskaita nori pasididinti savo sklypą. Mat kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad D.Drukteinienės sklype faktiškai nėra tiek žemės, kiek buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, yra tik 5,7 a, nors buvo matuota iki prieš keletą metų atsiradusios ir V.Bumbulienės ginčijamos tvoros. Paprastai perkama pagal tai, kas nurodyta Registrų centro dokumentuose. D.Drukteinienė kreipėsi į teismą, kad jai būtų suformuotas sklypas pagal kadastrinius matavimus be V.Bumbulienės sutikimo. Pastaroji padavė priešieškinį, kad jai būtų suformuotas pagal jos užsakytus kadastrinius matavimus 6,01 a dydžio sklypas be D.Drukteinienės sutikimo. Permaininga sėkmė  Sėkmė teismuose buvo permaininga. Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 12 d. D.Drukteinienės ieškinį atmetė, o V.Bumbulienės priešieškinį patenkino. Teismo posėdžio dalyviai važiavo į vietą, kad įsitikintų, kur buvo senosios sklypų ribos. Vykdant šio teismo sprendimą V.Bumbulienei būtų sugrįžęs ginčytinas plotelis – 0,21 a. Priešingai pusei šį teismo sprendimą apskundus Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. minėtą teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šių metų gegužės 7 d. paskelbtas Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas jau buvo palankus D.Drukteinienei ir nepalankus V.Bumbulienei – pirmosios ieškinys patenkintas, antrosios priešieškinys atmestas. Nuspręsta nustatyti D.Drukteinienės prašomą ribą tarp jos ir V.Bumbulienės sklypų pagal 2009 m. atliktus J.Lukoševičiaus PĮ kadastrinius matavimus be kaimyninio sklypo savininkės sutikimo. Pralaimėjusi pusė privalo apmokėti ir teismo išlaidas. Tačiau teismas, iš atsakovės priteisęs 263,8 Lt žyminio mokesčio, 150,04 Lt už žemės sklypo schemos sudarymą, už advokato paslaugas priteistiną sumą sumažino per pusę, priteisė 1150 Lt, nes V.Bumbulienė yra senatvės pensininkė, ji, teisme irgi turėjusi advokatą, priešieškinyje neprašė priteisti už advokato paslaugas, be to, ieškovė buvo pasiryžusi atsisakyti bylinėjimosi išlaidų, jei atsakovė atsisakytų priešieškinio, nors to neįvyko, bet ji bylą laimėjo. Už procesinių dokumentų parengimą V.Bumbulienė valstybei dar turės mokėti 89,65 Lt. Kur „nubyrėjo“ žemė? Teismas ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pralaimėjusioji sodininkė jaučiasi bjauriai, nes buvo suardyta dešimtmečius gyvavusi tvarka, ji prarado dalį sklypo žemės, turės sumokėti 1654,03 Lt. Gyvenant iš pensijos ne vieną mėnesį teks taupyti. O gal niekas nelauks, kol Tauragės garbės pilietė sumokės skolą, kai tik byla įsiteisės (jei sprendimas nebus apskųstas, tai įvyks birželio 6 d.) reikalai bus perduoti antstoliui, kuris aprašys turtą – tą patį sodo sklypą?Abi besibylinėjančios pusės teismo pateikė daugybę dokumentų, buvo apklausta nemažai liudininkų, vyko keletas teismų posėdžių. Tačiau niekas nesugebėjo įrodyti, kur „nubyrėjo“ žemė, kodėl D.Drukteinienei pirkus 6,15 a, o V.Bumbulienei privatizavus 6,19 a dabar per abu sklypus trūksta beveik aro. Kodėl dalies trūkstamos žemės sumanyta atsiimti iš V.Bumbulienės?– Gal D.Drukteinienė trūkstamos žemės turėjo ieškoti šalia esančiame marčios Linos sklype, kuris yra didesnis? Bet kas ten ieškos, jeigu teisme visus reikalus tvarkė pati L.Drukteinienė. Jeigu būtų su manimi taręsi, prašę, kaip nors kompensavę, gal būčiau sutikusi, bet reikalavo prievarta, pakišo popierių ir liepė pasirašyti, kad sutinku. Vienas teismas priėmė man palankų sprendimą, kitas – priešingą…  Sprendimo neskųsiu, nebesiginsiu… – kalbėjo Tauragės garbės pilietė V.Bumbulienė. „Jaučiamės teisūs…“ „Tauragės kurjerio“ pakalbinta L.Drukteinienė sakė, kad dėl žemės teisme buvo kovojama dėl to, kad jos šeima nori statyti priestatą prie gyvenamojo namo.– Ten mūsų žemė, mes rėmėmės sklypo pirkimo dokumentais ir kadastriniais matavimais, teismas mūsų ieškinį patenkino, nesijaučiame kuo nors nusikaltę. Mūsų tvora ten prieš keletą metų buvo užtverta, – aiškino L.Drukteinienė.Tačiau ji sutiko, kad sodininkų bendrijoje sklypų matavimuose yra netikslumų, bet esą kiti nesibylinėja. Prakalbus apie numatytus praėjimus tarp sklypų, ji ėmė širsti, nes užtvėrus tvorą ir pastačius malkinę praėjimo tarp Drukteinių ir Bumbulienės sklypų neliko. Lina teigė, kad čia jo niekada nė nebuvo… „Tokių ginčų bus…“ Tauragės ir Pagėgių savivaldybių Žemėtvarkos skyrių vedėjas Ričardas Ažna, paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, sakė: bėda ta, kad nėra išlikusių sklypų riboženklių, todėl sklypų ribas turėjo nustatyti teismas.– Neretai perkant sklypus perkama tai, kas užrašyta dokumentuose, neišsiaiškinamos sklypų ribos. Kai ribos „pamestos“, gali kilti įvairių spekuliacijų. Nereikia pamiršti, kad dalinant sklypus sodams nebuvo atliekami tikslūs matavimai, todėl gali būti nemažai netikslumų, per ilgą laiką gali būti įvykę įvairių pokyčių, turinčių įtakos sklypų dydžiui. Šiuo atveju minėta, kad kelias buvęs platintas. Išsiperkant sodininkams žemę nebuvo atliekami permatavimai, nes tai būtų brangiai kainavę ir privatizavimo procesas ilgai užtrukęs. Jei sklypai būtų buvę tiksliai išmatuoti ir paženklinti, būtų nelikę jokių galimybių ką nors savaip interpretuoti. Geodeziniai matavimai irgi sudaro terpę visokiems dalykams.  Ne pati geriausia išeitis jais vadovaujantis lopinėlį žemės atsiimti iš kaimyno, griaunant susiklosčiusią ilgalaikę situaciją, – aiškino R.Ažna.Pasak jo, jei nustatoma, kad žmogaus iš valstybės pirkto sklypo plotas yra nedaug mažesnis, tai nelaikoma klaida, už didesnį nukrypimą sklypo savininkui turi būti atlyginta. Šiuo atveju esą nukrypimas buvo nežymus.– Sprendžiant tokius dalykus svarbu geranoriškumas, bet visaip būna. Tokių ginčų teismuose bus, kol žemė suksis, – teigė R.Ažna.V.Bumbulienės advokatas Piotras Orlovas sakė nekomentuosiąs teismo sprendimo, kurį dar galima apskųsti.– Teismas tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis ieškiniu, pateiktais dokumentais, liudytojų parodymais. Jei nebus apskųstas ir panaikintas, jį reikia laikyti teisingu. Bet kyla klausimas, ar sprendimu sukurta padėtis yra socialiai teisinga, ar ji atitinka istoriškai susiklosčiusią situaciją? Pirkdami sklypus žmonės turėtų žiūrėti, ką perka, įsitikinti, kokios yra realios sklypo ribos, o ne tik domėtis, kas užfiksuota dokumentuose. Gaila, kad kartais nugali principas: „Jei man trūksta lopinėlio žemės, atsiimsiu iš kaimyno“. Senas garbingas žmogus teisę į visą savo dešimtmečius valdytą sodo sklypelį turėjo ginti teismuose, bet pralaimėjo. Aš dar matau galimybę skųsti šį teismo  sprendimą, bet V.Bumbulienė nebenori nieko daryti, – pasakojo P.Orlovas.