„Aušros“ mokykla švenčia dvidešimtmetį

Lygiai prieš dvidešimt metų pirmuosius mokslo metus pradėjo šeštoji vidurinė mokykla, vėliau gavusi „Aušros“ vardą, 2006 – aisiais reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Nuo 1990 –ųjų rugsėjo iki 1993 metų rugsėjo veikė tik pradinės klasės, kurių buvo šešiolika. Jos buvo įsikūrusios pilyje. Nuo pirmųjų mokyklos įsikūrimo dienų iki 2009 – ųjų mokslo metų mokyklai vadovavo Edvardas Kochas. Ant jo pečių gulė ir mokyklos Aerodromo gatvėje statyba. Nuo praėjusių metų mokyklai vadovauja Snieguolė Bastakienė, dirbusi direktoriaus pavaduotoja.
„Tauragės kurjeris“ paprašė abu mokyklos vadovus – buvusįjį ir dabartinę bei mokyklos bendruomenės tarybos narę, ilgametę šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoją Iloną Samoškienę pasidalyti mintimis apie šią mokyklą, savo darbą joje. „Aušroje“ – prasmingiausi metai Mokyklai vadovavęs 1990-2009 metais Edvardas Kochas:-Mokiau vaikus fizikos, dvylika metų vadovavau Švietimo skyriui, džiaugiausi, kai atsirado galimybė dirbti mokykloje, nes administracinis darbas jau buvo pabodęs. Devyniolika metų,prabėgę vadovaujant šiai mokyklai, buvo patys prasmingiausi metai iš keturiasdešimt trejų, atiduotų švietimui. Malonu prisiminti koleges, su kuriomis nuo pirmųjų dienų dirbome šeštojoje vidurinėje mokykloje: Rasą Raudonienę, Laimą Vismerienę, Ireną Juciuvienę, Stefą Gerdauskienę, šiek tiek vėliau atėjusias Iloną Samoškienę, Eslandą Mikavičienę. Per tą laiką kai kurie buvę mūsų mokiniai spėjo įsigyti pedagogo kvalifikaciją ir sugrįžti į savąją mokyklą. Tai Laima Rimkutė-Stumbrienė. Mūsų auklėtiniai broliai Venckaičiai garsino mokyklą ir Tauragę ne tik Lietuvoje, jie – graikų-romėnų imtynių daugkartiniai Lietuvos čempionai, Pasaulio ir Europos prizininkai.Pradžia buvo sunki – nieko neturėjome, viską reikėjo pradėti nuo nulio, bet ir smagu, nes kolektyvas buvo labai šaunus, pagal amžių – jauniausias rajone. Gyvenome augimo džiaugsmu – plyname lauke kilo mokykla. Šalia buvo ketinama pastatyti vaikų darželį, plaukimo baseiną. Didėjo mokinių skaičius – per trejus metus nuo 400, kurie mokėsi pradinėse klasėse, naujoje mokykloje išaugo iki 700. Geriausiais laikais mūsų mokykloje mokėsi per tūkstantį moksleivių. Dabar nėra nė 500. Reorganizacija „Aušros“ ir kitoms Tauragės mokykloms, kurios tapo pagrindinėmis, jų bendruomenėms, mikrorajonų gyventojams, auginantiems vaikus, buvo didelis smūgis, nes visos mokyklos, kuriose galima įsigyti vidurinį išsilavinimą, liko įsikūrusios miesto pakraščiuose. „Aušros“ bendruomenė prieš reorganizaciją audringai protestavo. Bet reorganizaciją lėmė ne tik politikai, bet ir gyvenimo realybė – gimstamumo mažėjimas: 1990 – aisiais rajone gimė per tūkstantį kūdikių, dabar gimsta mažiau negu 500. Be to, dar nemažai vaikų į kitas šalis išsiveža emigruojančios šeimos. Džiaugiasi, kad gyvena be skolų 2001 – 2009 dirbusi direktoriaus pavaduotoja, dabartinė direktorė Snieguolė Bastakienė:-Į šią mokyklą atėjome kartu su dukra Greta 2001– iais. Ji – į pirmą klasę, aš – dirbti. Abi tuo labai džiaugėmės, nes iki tol važinėjau dirbti į Žygaičių mokyklą, dirbau pavaduotoja, bet direktoriaus nebuvo, todėl teko vadovauti šiai įstaigai. Su dukra Greta abi esame mokyklos patriotės. Greta – dešimtokė, tebesimoko toje pačioje mokykloje, nepabėgo į kurią nors gimnaziją. Šią mokyklą lanko ir jauniausia mano dukra Paulina, ji – ketvirtokė. Liūdna realybė – po mokyklos reorganizacijos didžioji dalis geriau besimokančių vaikų po aštuonių klasių išeina kitur, taip dar mažėja mokinių skaičius. Darbo pradžia didelėje mokykloje nebuvo lengva, tuomet joje mokėsi apie 1000 mokinių, dirbo apie 80 mokytojų. Aš vaikus mokiau matematikos, dirbau direktoriaus pavaduotoja, nuo praėjusių metų – direktorė. Dabar – visai kitokie rūpesčiai: mažėja mokinių skaičius, rūpi, kaip išgyventi. Anksčiau paralelinių klasių turėdavome po tris keturias, dabar – po dvi. Skaudu, kad mokytojams tenka mažinti darbo krūvį, atsisakyti kai kurių techninių darbuotojų. Bet kitos išeities nėra, nes mažėjant mokinio krepšelių skaičiui tenka taupyti. Džiaugiuosi, kad pavyksta išsiversti be skolų. Teigiama tai, kad pas mus į atsilaisvinusias patalpas įsikėlė Kauno kolegijos Tauragės skyrius – prisideda prie patalpų išlaikymo. Visą laiką jaučiu tvirtą kolektyvo palaikymą, niekada neteko pyktis. Į ateitį žvelgiame su optimizmu. Neužsidarome tarp mokyklos sienų, 2008 – 2010 metais kartu su penkių šalių atstovais dalyvavome tarptautiniame kovos prieš narkotikus projekte „Comenius“, kartu su dešimties šalių atstovais įsijungėme į kitą Europos Komisijos finansuojamą projektą, skirtą kultūrai. Projektus rengėme mudvi su anglų kalbos mokytoja Daiva Kvietkuviene. Žino, ką turi daryti Mokykloje dirbanti nuo 1992 metų lietuvių kalbos mokytoja, „Aušros “ bendruomenės tarybos narė Ilona Samoškienė:-Dirbau ketvirtojoje vidurinėje mokykloje, į naująją mokyklą pasiprašiau pati, nes arčiau namų, gyvenu Norkaičių kaime. Šeštojoje vidurinėje mokykloje mokėsi mano vaikai. Sūnus Tomas dar spėjo ją baigti, o dukra jau pajuto reorganizacijos pasekmes. Dėl reorganizacijos buvo daug ašarų, mokyklos bendruomenė protestavo, tėvams ir vaikams skaudu, kad nebelieka tradicijos nuo pirmos klasės mokytis vienoje mokykloje ir ją baigti, tenka pereiti iš vienos į kitą. Lyg ir nebelieka tos aureolės, nostalgijos – manoji mokykla! Pereinant iš vienos mokyklos į kitą iškyla ir sunkumų prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.Šioje mokykloje prabėgo mano jaunystė, užaugo vaikai, sūnus jau baigęs mokslus, dirba, duktė studijuoja. Čia dirbti visuomet buvo smagu. Kolektyvas geras, direktorius Edvardas Kochas buvo griežtas, bet teisingas, Snieguolė Bastakienė tęsia jo tradicijas.Žinau, ką turiu daryti, myliu mokinius, ypač smalsius, energingus.Šioje mokykloje saugu ir smagu dirbti.