Bedarbių gretose – absolventai

Jaunimas su išsilavinimu, bet be darbo tapo kasdieniniu reiškiniu mūsų visuomenėje. Nieko nebestebina, kad universitetą ar kolegiją baigęs jaunuolis iškart įsilieja į bedarbių gretas. Ar iš tiesų tokia realybė? Apie tai sutiko pasikalbėti Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Andžela Jakienė.
 Absolventų darbo biržoje sumažėjo – Šiemet absolventų užsiregistravo 7% mažiau nei 2011 m. per tą patį laikotarpį. Nuo metų pradžios Tauragės teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo 570 absolventų, iš jų – 154 turintys aukštąjį universitetinį, 160 – aukštąjį neuniversitetinį, 256 – profesinį išsilavinimą. Daugiausiai jų kreipėsi liepos–rugpjūčio mėnesiais, – statistiką pateikė A.Jakienė.Pasak Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojos, šiais metais įsidarbino 170 užsiregistravusių absolventų arba beveik kas trečias absolventas,  iš jų 75 turintys profesinį, 56 – aukštąjį neuniversitetinį, 39 – aukštąjį universitetinį išsilavinimą.– Kaip matome, lengviau įsidarbina kolegijų ir profesinio rengimo mokymo įstaigų absolventai. Darbdaviai darbo biržoje daugiau registruoja techninių ir technologinio pobūdžio darbo vietų, mažiau – socialinės pakraipos. 2012 m. daugiausiai darbo pasiūlymų užregistruota kvalifikuotiems darbuotojams – pardavėjams, virėjams, traktorininkams, plataus profilio statybininkams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Iš specialistų didžiausia paklausa užfiksuota verslo ir paslaugų vadybininkams bei buhalteriams, – pasakojo A.Jakienė.Užregistruota tokių profesijų atstovų: apdailininko (statybininko) – 18, automobilių remontininko – 17, technikos priežiūros verslo darbuotojo – 13, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo – 13, apskaitininko ir kasininko  – 13, automobilių mechaniko – 12. Sulaukta tokių aukštąjį išsilavinimą turinčių absolventų: buhalterinės apskaitos – 15, verslo vadybos – 14, teisės – 7, apskaitos ir finansų – 6, socialinės pedagogikos – 6, automobilių techninio eksploatavimo – 5. Didžiausia kliūtis įsidarbinti – patirties stoka A.Jakienė prasitarė, kad iš visų užsiregistravusių absolventų tik 5,5% turi įgytos specialybės darbo įgūdžių. Tai gali tapti didelė kliūtimi norint įsidarbinti:– Įsidarbinimo galimybės priklauso nuo situacijos darbo rinkoje, tačiau darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos poreikiams yra dažna jaunimo nedarbo priežastis. Tauragės teritorinėje darbo biržoje kartu su ieškančiais darbo jaunuoliais aptariami veiksmai užimtumui didinti bei galimybės išplėsti profesinius gebėjimus, įgyti papildomas kompetencijas ar  darbo įgūdžius. Viena priemonių, skirtų padėti įsitvirtinti darbo rinkoje neturintiems patirtiems jauniems asmenims, – darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Šios priemonės pagalba paskatiname darbdavius apsispręsti ir įdarbinti jaunus specialistus. Daug dėmesio skiriama ir verslumo skatinimui, teikiama informacija apie verslo pradžios sąlygas, mokamos subsidijos verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms padengti, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.Pasak jos, nuo šių metų pradžios įtvirtinti darbo įgūdžius subsidijuojant darbo užmokestį yra nukreipti 56 asmenys iki 25 metų amžiaus, pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę 84 jaunuoliams kompensuojamos verslo liudijimo įsigijimo išlaidos.  Prieš mėnesį startavo naujas Europos socialinio fondo agentūros (ESF) projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“. Projekto veikloje – darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Jame jau dalyvauja 23 absolventai, kurie pirmą kartą pradėjo darbinę veiklą tiesiogiai darbo vietoje. Planuojama į projekto veiklas nukreipti ne mažiau kaip 150 kvalifikuotų, bet neturinčių darbo patirties asmenų. Įdarbinusios jaunus specialistus įmonės galės ne tik „užsiauginti“ gerą naują darbuotoją, bet ir tam tikrą laiką gauti subsidiją pusei jo darbo užmokesčio. Darbdaviai, turėdami galimybę pasirinkti darbuotoją iš gausaus būrio, dažniausiai kelia aukštus reikalavimus:– Aukštojo ar profesinio mokymo diplomas visada praverčia, nes pats mokymasis jau formuoja požiūrį į darbą ir asmenines savybes, tikslų siekimą. Darbo patirtis ir išsilavinimas dažniausiai nurodomi reikalavimuose laisvoms darbo vietoms užimti, bet labai svarbi ir ieškančio darbo jaunuolio motyvacija, – pasakojo A.Jakienė.