„Dainiai“ smūgiuoja smarve ir infekcijos židinio grėsme Jurbarkui

Antradienį popiet Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, policijos pareigūnai akcinės bendrovės Dainiai teritorijoje stebėjo gamtai nusikalstamą veiklą.
Pasirodo, jog dešimtmečiais Jurbarką ir Jurbarkus smarve kankinantis kiaulininkystės kompleksas kelia ir nemenką užkrečiamų ligų grėsmę, mat bendrovės teritorijoje be jokių skrupulų jau kuris laikas buvo verčiamos skerdžiamų gyvulių atliekos. Pasidomėti kas vyksta Dainių komplekse paskatino skambutis į redakciją, o suradus minimą vietą, neliko jokių abejonių, kad informacija ne iš piršto laužta. Beje, pati vieta tokiam sumanymui parinkta idealiai – už srutų rezervuarų sustumtas gana aukštokas pylimas, užstojantis vaizdą ir tai, kas vyksta už to nedidelio kalnelio. Prasimanyta veikla ganėtinai dvokia, tačiau vieną smarvę „pridengia“ kita – juk srutų rezervuarai taip pat nekvepia. Tereikėjo įsitikinti, ar Dainių bendrovė atliekų tvarkymo taisykles pažeidinėja nuolat, ar tai tik atsitiktinis atvejis, kai paskerstų, o gal nudvėsusių, kiaulių vidurių likučiai ir kitokios atliekos išverčiamos čia pat bendrovės teritorijoje, nesivarginant ir neišlaidaujant už jų sunaikinimą Rietavo įmonėje. Redakcijos fotoarchyve – nevienintelė praėjusio antradienio data. Dienos rikiuojasi viena po kitos, o nuotraukose tie patys vaizdai – į duobes suverstos žarnos, pievoje besimėtančios kiaulių kojos. Šią vietą pirmiausia išduoda krankliai, atrodo, įpratę prie atliekų priekabą atitempiančio traktoriaus maršruto. Įžūliai grobio tyko ir gyvulių išvartas aptikusios lapės. Antradienį žurnalistų pasitiktas traktorininkas nespėjo į paruoštą duobę išversti atgabentos priekabos turinio. Supykęs dėl tokio netikėtumo, pirmiausia puolė skambinti mobiliuoju telefonu, po to – koliotis, ir stumdyti filmavimo kamerą. Galiausiai pagrasino iškviesęs policiją, bet policijos pareigūnus dėl įžūlaus ir neprognozuojamo „Dainių“ darbuotojo elgesio kvietė patys žurnalistai. Beje, nei traktorininkas, nei skubiai atvykęs jo viršininkas, matyt, kurio nors bendrovės padalinio vadovas, ir prašomi nesiteikė prisistatyti. „Yra bendras „Dainių“ telefonas, ten ir skambinkite“, – sakė į dvokiančių atliekų sandėliavimo vietą atvykęs ponas. Į „Dainius“ iškviestas Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Andrius Šašys sakė, kad tai, kas antradienio popietę vyko bendrovės teritorijoje, galima vertinti vienareikšmiškai – blogai. Aplinkos sergėtojai apžiūrėjo ir paruoštą duobę, ir akis badančią priekabą, kurios turinys turėjo būti čia pat išverstas, negalėjo nematyti ir aiškiai pastebimų senųjų duobių, išmėtytų ar žvėrių ištampytų nukapotų kiaulių kojų. Antradienį A. Šašys buvo stebėtinai nekalbus, – vyksta tyrimas ir komentuoti nieko negalima. Tačiau ketvirtadienį aplinkos apsaugos agentūros vadovas jau įvardijo atliktus veiksmus – uždarajai akcinei bendrovei „Dainiai“ surašytas patikrinimo aktas, kuriame užfiksuotas pažeidimas. „Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo taisykles. Atliekas „dainiai“ turi priduoti atliekų tvarkytojui, bet šįkart išėjo kitaip“, – sakė A. Šašys. „Dainių“ laukia bauda, beje, pinigais vargiai atitinkant padarytą žalą gamtai, nes bendrovei gali būti skirta piniginė bauda nuo 300 iki 600 litų. Pasak A. Šašio, jis kalbėjosi su „Dainių“ direktoriumi Kasparu Jurevičiumi, teritorija, kurioje buvo verčiamos atliekos, ja sutvarkyta. „Daugiau tai neturėtų pasikartoti“, – įsitikinęs Jurbarko aplinkos apsaugos agentūros vadovas A. Šašys, jo teigimu, anksčiau niekada neužklydęs į „Dainių“ sąvartyno teritoriją ir apie tai nieko nežinojęs. „Dainių“ bendrovėje lankėsi ir Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas inspektorius Antanas Martinaitis. Pasak jo, tarnyba kontroliuoja skerdyklą, ten jokių trūkumų nenustatyta. Tačiau A. Martinaitis pripažino, kad anksčiau buvo tam tikrų sutrikimų dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ darbo, per retai išveždavo atliekas, tačiau šios problemos išspręstos. A. Martinaitis apgailestavo, kad informacija apie atvirame lauke verčiamas atliekas tarnybos nepasiekė anksčiau. „Nebūtume leidę to daryti“, – sakė vet. gydytojas inspektorius. Priverstas dėl neleistinos veiklos aiškintis pareigūnams, su žurnalistais UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius kalbėtis nerado laiko. „Aš dirbu ir esu užimtas“, – sakė direktorius, garantuodamas, kad laisvo laiko turi tik žurnalistai. K. Jurevičius neįvardijo ir savo darbuotojų. „Žinote mano pavardę ir džiaukitės“, – patarė, o gal liepė bendrovės vadovas. Teliko atsakyti, jog pavardė graži, ir ja mes džiaugiamės, tačiau antradienį fiksuoti faktai tikrai nedžiugina. Nedidelis praradimas, kad negalime parašyti juodą darbą atlikusių darbuotojų pavardžių. Vargu, ar traktorių vairavęs žmogus pats ėmė ir sugalvojo ten vežti ir versti kiaulių atliekas. Galbūt direktorius tikrai teisus, tvirtindamas, kad mums užtenka vienintelės jo pavardės, nes žodį „atsakomybė“ reikėtų prirašyti prie dviejų tikrinių daiktavardžių – Kasparas Jurevičius. „Dainių“ smarvės tema Jurbarke praktiškai netyla, nes čia gyvenantiems žmonėms paprasčiausia reikia kvėpuoti, o pučiant vėjeliui nuo „Dainių“ jie įkvepia gerai pažįstamą kiaulyno kvapą. Negana to, versdami atliekas į atvirame lauke kasamas duobes, už tai atsakingi „Dainių“ darbuotojai sukėlė ir infekcijos židinio grėsmę. Tad jei vertinsime Jurbarko gyventojų ir šios bendrovės grumtynes už teisę gyventi be smarvės, teks pripažinti, kad „Dainiai“ kol kas smūgiuoja gerai, o miestui ir Jurbarkams belieka stebėti nuo „Dainių“ kylančius kranklius – paprastai jie nieko gero nežada.Jolita Pileckienė, Jurbarko laikraštis „Šviesa“