Dar kartą apie saugų kūrenimą

Ugniagesiai pastebi, kad dauguma gaisrų kyla dėl neatsargaus rūkymo ar neatsargaus žmogaus elgesio buityje. Tačiau šildymo sezono metu padažnėja nelaimių, kylančių dėl klaidų kūrenant šildymo krosnis.
Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) inspektorė Renata Ambrazevičienė primena svarbiausias taisykles, kuriomis būtina vadovautis, norint išvengti galimo gaisro. – Gyventojai kartais per skubėjimą ir rūpesčius pamiršta elementarias gaisrinės saugos taisykles (reikalavimus). Būtent šių taisyklių nepaisymas lemia tai, jog namuose kyla gaisras. Taigi pirmiausia reikia atsiminti, kad pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Nekaupkite namuose senų laikraščių, skudurų  (ar bent jau laikykite juos kuo toliau nuo krosnių, viryklių ar kitų ugnies šaltinių). Pavojinga laikyti pelenus degiuose induose bei juos išpilti į šiukšlių konteinerius. Atminkite, kad iš krosnių išvalyti pelenai gali sukelti gaisrą net po kelių parų. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Naudokitės tik techniškai tvarkingais elektriniais šildymo prietaisais, tvarkinga elektros instaliacija ir tinkamai juos eksploatuokite. Primename, jog negalima rūkyti lovoje, palikti uždegtų žvakių, – vardijo VPPS inspektorė R.Ambrazevičienė.Dera prisiminti, kad daugelio gaisrų pasekmės būna ypač skaudžios ir dėl dar vienos itin svarbios priežasties – pavėluoto ugniagesių gelbėtojų iškvietimo. Todėl vos tik pastebėjus gaisrą, privalu nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.