Devynaukščio gyventojų ramybę drumsčia triukšminga kaimynė

Kaimynų, kaip ir tėvų, nepasirinksi. Tuo įsitikino Dariaus ir Girėno g. 38-uoju numeriu  pažymėto daugiabučio gyventojai. Daugiau nei prieš metus į šį namą su dviem mažamečiais vaikais atsikrausčiusi jauna moteris S.E. baigia visus išvesti iš kantrybės. Nuolat garsiai bumbsinti muzika, trenksmai ir vaikų šėliojimas, „festivaliai“ koridoriuje bei balkone daugeliui neleidžia išsimiegoti. Virš S.E. buto antrajame aukšte gyvenantis Bronius Jakas skundžiasi net negalįs susikalbėti telefonu. O kaimynų prašymų nepaisanti ir su jais į jokias kalbas nesileidžianti triukšmautoja teigia esanti per jauna save varžyti. Išgirdusi apie nusiskundimus, moteris tik nusijuokė ir pažadėjo kaimynams užkurti tikrą pirtį.
 Televizorių žiūri su ausinėmisĮ „Tauragės kurjerio“ redakciją užsukęs Dariaus ir Girėno g. 38-ojo namo gyventojas B.Jakas ėmė pasakoti papuolęs į situaciją be išeities. Anot vyro, gyventi jam trukdo Bleiro ragana praminta triukšminga kaimynė. Vyras susirūpinęs ne tik iš pašalpos gyvenančios jaunos moters elgesiu, bet ir tokį elgesį kenčiančiais „laukinukais“ jos vaikais.– Vaikučių niekas nematė žaidžiančių lauke. Neveda, matyt, ji jų net į darželį. Stovi kaip žvakės prie langų. Kartą išleido į balkoną, tai neįsivaizduojate, koks triukšmas buvo. O ką tie mažamečiai mato ir girdi, kai visokių „dėdžių“ prieina? „Baliavoja“ jie tai laiptinėje, tai balkone. Kaimynai bijo net žodį pasakyti, – kraipė galvą brandaus amžiaus vyras.Anot jo, triukšmas būna toks didžiulis, kad nebeįmanoma susikalbėti ne tik telefonu, bet ir su į svečius užsukusiu pažįstamu. O televizorių vyras prisipažįsta jau seniai žiūrintis užsidėjęs ausines.– Kartais muzika ima groti pusę šešių ryto, kartais – trečią nakties. Dieną ji tai prityla, tai vėl po kokių 15 minučių užgroja. Net policija negelbsti. Pamato triukšmingoji kaimynė patrulių automobilį po langais ir užsirakina. Vaidina, kad nieko nėra namuose. Neįsileido ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovų. Mūsų devynaukštį ketinama atnaujinti. Bet kas iš to, kai jame dėl tokios kaimynės bus neįmanoma gyventi? – retoriškai klausė B.Jakas.Šunį vedžioja… balkoneIš pirmojo aukšto sklindantį triukšmą teigia girdintys ne tik antrojo, bet ir trečiojo aukšto gyventojai. Anot jų, skardų daužymą primenanti muzika nenutyla dieną naktį.– Pirmajame aukšte jaunos moters keliamas triukšmas girdimas net ketvirtajame! Kadangi durų ji neatidaro, pradėjome ant jų kabinti įspėjančius lapelius. Jokios reakcijos. Švęsdama ji palieka vaikus kažin kam, prirūko visą koridorių, o po vakarėlio ryte balkone voliojasi antklodės, – matytą situaciją perteikė viena ketvirtojo aukšto gyventoja.Tokiais pat įspūdžiais pasidalino ir šalia S.E. buto medicinos kabinetą turinti gydytoja Irena Narbutienė. Anot jos, iš kaimynės būsto dažnai sklinda animacinių personažų „Byvio ir Tešlagalvio“ mėgiama muzika – trankūs „bumčikai“.– Lyg kas trankytų samčiu ar mediniu šaukštu per metalinį kibirą, – S.E. klausomos muzikos garsą taikliai apibūdino gydytoja.Pašnekovės teigimu, vakarais koridoriuje susirenka tuntas mergužėlių. Jos rūko, geria, o vaikai stovi šalia. Lanko S.E. ir įvairiausio plauko vyrai. Tokie, kurie savosios vietos niekaip neatranda. Kartą vienas I.Narbutienės sutuoktiniui pagrasino nupjausiąs galvą.– S.E. augina ir šunį, kuris gamtinius reikalus atlieka išvestas į balkoną. Tada ji pasiima šluotą ir nušluoja krūveles žemyn, – dar vieną faktą apie kaimynę pateikė I.Narbutienė.Įspėta, paauklėta, bet nebaustaPašnekovai teigė girdėję, jog S.E. yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę. Esą ją nuolat turi lankyti Tauragės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Tačiau šio skyriaus vedėja Jolita Vaišvilaitė tai paneigė.– Į S.E. namus vykome prieš kokius metus. Buvo gautas pranešimas, kad rūkoma balkone, renkasi įvairaus plauko kompanijos, o vaikai tuo metu būna šalia. Nuvykę paauklėjome ir išvažiavome. Situacija neatrodė tokia jau baisi. Daugiau skundų nesulaukėme, tad šios šeimos peripetijų ir nesekėme. Reiks vėl nuvykti. Spręsti vaikų likimą galime tik tada, kai jų sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, – savo poziciją išdėstė J.Vaišvilaitė.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė įsitikinusi, kad S.E. įtraukta į rizikos šeimų įskaitą.– Prieš kokį pusmetį policija S.E. butą stebėjo periodiškai. Triukšmautoja buvo keletą kartų įspėta, bet baudų išvengė. Pastaruoju metu skundų negauta. Jei „festivaliai“ vėl prasidėjo, siūlome gyventojams surašyti bendrą pareiškimą. Tada jai grėstų administracinė atsakomybė, – paaiškino S.Šniaukštaitė.Žada daug triukšmoPakalbinta S.E. kalbėjo gana atžariai, rinkdama kiekvieną savo žodį.– Muziką mėgstu ir aš, ir mano vaikai. Esu jauna, todėl tikrai nežadu savęs varžyti. Kolonėlės mažutės, prieš pat šv.Kalėdas įsigijau naujas. Tikrai tokio didelio garso nėra. O dėl vaikų keliamo triukšmo iš viso nežinau, ką pasakyti. Jie judrūs, nepririšiu juk prie kėdės. Kaimynas kaltino girdįs, kaip mano mažieji nuo palangių šokinėja. Jų žaislai ten sudėti. Mano nuomone, jei vaikas ramus – jis nesveikuoja. Ar ne? Vedu juos į darželį, tad dieną būna tyla. Kaip iš viso tas senukas gali girdėti triukšmą, sklindantį iš apačios? Suprasčiau, jei gyvenčiau virš jo, – teisinosi moteris.Ji prisipažino, jog kiek triukšmingiau būdavo tik tuomet, kai kartu gyveno draugė. Tačiau tai buvę jau seniai, prieš gerus metus ir trukę tik keletą mėnesių. Išgirdusi kaltinimus, esą ji vaikų neleidžianti į kiemą, moteris tik nusišypsojo.– Juk šalta, susirgs. O kas man tada duos pinigų jiems gydyti? – rėžtelėjo pašnekovė.Klausinėjama S.E. ėmė po truputį karščiuotis, kol galiausiai pažadėjo užkursianti kaimynams tikrą pirtį.– Nesikišau į jų gyvenimus. Jei jiems taip rūpi manasis, tada parodysiu, kaip gyvena jaunas žmogus. Jei jiems jau dabar buvo per daug garso, pamatys, kas bus toliau, – šelmiškai šyptelėjusi, atsisveikino ji.