Durpių briketų svoriu privalu rūpintis pirkėjams

Artėjant šildymo sezonui gyventojai suskato rūpintis kuru. Vieni perka malkas, antri akmens anglį, treti dairosi durpių briketų. Pastarieji, ko gero, kainuoja mažiausiai. Todėl jų paklausa didžiulė. Tad nenuostabu, kad prekę siūlantieji ima sukčiauti – už tą pačią kainą pirkėjui stengiasi įbrukti mažesnį kuro kiekį.
Bent jau taip yra įsitikinusi Tauruose gyvenanti šeima (pavardė redakcijai žinoma). Žmonės tikina, kad turi daug nemalonumų dėl to, jog patikėjo pardavėjais.  – Paskambinome laikraštyje nurodytu numeriu ir užsisakėme durpių briketų. Viskas atrodė šaunu. Juolab kad malonus vyriškas balsas žadėjo prekę pristatyti į namus. Taip ir buvo: briketus mums atvežė, sumokėjome pinigus. Tik pardavėjams išvažiavus sumąsčiau, kad briketų maišai negali būti skirtingo dydžio. O jeigu jau taip yra, tai jie ir sveria skirtingai. O tuomet išeina, kad mus apmovė. Netrukus įsitikinau – vietoje 3 tonų man atvežė tik 2 tonas 400 kilogramų durpių. Paskambinau jų pardavėjams. Žadėjo klaidą ištaisyti ir atvežti durpių, kai tik įmonė gaus naują jų siuntą. Tačiau kiek vėliau beskambinau, kiek telefonų numerių bekeitinėjau, niekas nesikalbėjo: arba visai nebekelia ragelio, arba bando gintis, kad aš nukroviau briketus ir priekaištauju be reikalo. Tačiau taip nėra. Aš tik siekiu gauti tiek durpių, už kiek sumokėjau. Padėkite išsiaiškinti, – maldavo tauragiškis.Vyras tikina nepyktų ant pardavėjų, jeigu 600 kg paklaida būtų perkant didesnį durpių briketų kiekį. Dabar gi jis pirko tik 6 maišus po 500 kg. Vyras tikina, jog svėręs pusę jų. Įsitikinęs, jog akis jo neapgauna „Tauragės kurjerio“ skaitytojas daro išdavą – durpėmis prekiauja sukčiai. Dar jis prikalbinęs ne vieną žmogų, kurie skambino tuo pačiu telefono numeriu ir bandė išgauti informaciją, kur yra įregistruota ši įmonė, kur galima pasižiūrėti, kokios kokybės kuru pardavėjai prekiauja ir t.t. Tačiau žmogus įsitikinęs, kad sukčiai tam ir yra sukčiai – jie slepia savo koordinates ir pirmiausiai stengiasi išgauti kliento gyvenamąją vietą. Paskambinome nurodytu telefonu ir mes. Jokių koordinačių pardavėjai iš mūsų nepaprašė, tik pasiteiravo, kada pageidautume prekės. Dar durpių briketų pardavėjas užgarantavo, kad gali pristatyti bet kokį jų kiekį. – Mes jų nei gaminame, nei svarstome. Tiesiog parsigabename iš Baltarusijos jau supakuotus po 500 kg. Tad kiekvienas pirkėjas gali įsigyti jam reikiamą kiekį briketų, bet ne mažiau nei toną. Iki pirkėjo namų šiuos maišus atgabename didžiule mašina, nors patys briketai į Lietuvą atkeliauja geležinkeliu. Va, ir dabar laukiame naujos siuntos, nes viską jau išpardavėme. Todėl naujus pirkėjus registruojame į eilę, skirstome pagal gyvenamąją vietą ir panašiai. Nežiūrint to, kur pirkėjas gyvena, iš jo pinigų už pristatymą neimame. Pas mus egzistuoja viena kaina visiems – 290 litų už toną. Jeigu norite galime atvežti prekes jau ateinantį pirmadienį, – gana išsamiai aiškino durpių briketų pardavėjas.Pasiteiravus apie galimą durpių svorio skirtumą išgirdome atsakymą, jog jie (pardavėjai) pirkėjui nedraudžia turėti svarstykles ir pasisverti atvežtą produkciją. Tačiau savo svarstyklių šie prekeiviai teigė nesivežiojantys. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas spaudai Vitas Jonas Ūsas teigia, jog šiuo atveju pirkėjas greičiausiai nieko nelaimės. – Net jeigu jis ir sako tiesą, tai būtų sunku įrodyti. Kaip sakoma, jau – šaukštai po pietų. Reikėtų pirkėjams galvoti prieš mokant pinigus, o ne po to, kai jau atsiskaityta. Dabar tiek viena, tiek kita konflikto pusė sakys savo tiesą. Gaila, bet Lietuvoje nėra įstatymo, tinkančio kiekvienai gyvenimo situacijai. Todėl vartotojams visada sakau: visur ir visada būkite atidūs patys. Juk kalbame apie Jūsų turtą, – perspėja vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistas.