Eičiai, gaubiami Karšuvos girios gaivos ir spirituoto vyno kvapo

Karšuvos girios apsuptas, netoli plento Jurbarkas–Tauragė, kėpso bendrabutis. Netoliese – dar šeši plytiniai daugiabučiai. Tai Eičiai. O gal, kaip vietiniai sako, Laukėsa? Vieni kalba, esą tris šimtus gyventojų turintis kaimas gyvena taip gerai, jog jame įsikūrę net du barai. Kiti – kad dauguma kaimo gyventojų taip nusigyvenę, jog nepaisydami tūkstantinių baudų renka gėrybes valstybiniame Viešvilės rezervate. Ir ko šiame Dievo užmirštame kampelyje lankėsi nacionaline vertybe save laikanti politikė Dalia Teišerskytė, aktorius Marius Jampolskis? Prieš keliasdešimt metų Tauragės rajone įsikūrusi gyvenvietė su savo paslaptimis puikiai pasitarnautų kuriant mistinį filmą.
 „Jokia čia Laukėsa“Jau niekas iš vietinių ir nebesitiki, kad į kaimą nuo plento vedantis asfaltuotas kelias kada nors bus perklotas iš naujo ar bent užtaisytos jame žiojinčios skylės. Gyvenvietė – toks užkampis, kad net ne visi jos gyventojai gali tiksliai atsakyti, Laukėsoje gyvena jie ar Eičiuose. Akademinė visuomenė, kurią kaime sudaro Gaurės pagrindinės mokyklos Eičių skyriuje dirbančios mokytojos, maniau, padės atsakyti į šį klausimą. Deja, mokyklos koridoriuje sutikau tik grindis šveičiančią valytoją.– Tai kad Eičiai, nors visi Laukėsa vadina, – gūžtelėjo pečiais moteris.Į pokalbį įsiterpė iš vienos klasės išnirusi bibliotekininkė Ramunė Palekaitė. Anot jos, tikrasis pavadinimas – tik Eičiai ir jokia Laukėsa. Šis pavadinimas „prikibęs“ nuo Laukėsos durpyno  pavadinimo, kurio darbuotojai prieš keliasdešimt metų buvo įkurdinti Eičiuose. Ir apskritai, pasak moters, Laukėsos „kvailystė“ kol kas gyva vien dėl to, kad taip, klaidingai, užrašyta autobusų tvarkaraščio lentelėje. Negana to, pasak moters, ir tvarkaraščiai neatitinka realybės. Tiek mokykloje valytoja dirbančiai moteriai, tiek R.Palekaitei ne kartą teko į autobusą pavėluoti dėl to, kad laikas paliktas senas, o autobusas į kaimą važiuoja pagal naująją tvarką, apie kurią, pasak moters, gyventojai informuoti nebuvo, atvažiuoja penkiolika minučių anksčiau. O už kilometro nuo gyvenvietės, pagrindiniame Tauragės–Jurbarko kelyje esančioje autobusų sustojimo aikštelėje, lentelės su autobusų tvarkaraščiais iš viso nėra.– O jei žmogus ne vietinis, tai net neturės kieno paklausti, – svarstė moteris.Taigi, suprask, jei autobusu pavyko atvykti į Eičius, dar nereiškia, kad pavyks ir išvažiuoti. Iki miesto – už keliolikos kilometrų, jei nori, gali pėdinti pamiške šalia plento.Tvirtina, kad barų nėraMistika Eičiuose tuo nesibaigia. Kaimas Tauragėje garsėja tuo, kad jame yra du barai. Tačiau, pasirodo, jų kaip ir nėra. Vieno jų vietiniai nurodė ieškoti kaimo gale, prie miško. Išties gyvenamojo namo kieme stovėjo baro skėčiai, medinę tvorą puošė medžio skulptūros, tačiau kad kas nors atvertų vartelius, prisišaukti nepavyko. Kitapus kelio garaže besidarbuojantis vyras man nespėjus prisistatyti paragino būti atkaklesnei.– O ko jūs norit, alaus, vyniuko išgerti? Eikit, pašaukit – šeimininkai įsileis, įpils. Bet valgyti tai negausit, – sakė vardo atskleisti nepanoręs vyras.Apsilankius vadinamajame Eičių barake (bendrabutyje) antrojo aukšto koridoriuje sutikta pora man prisistačius žurnaliste ranką prie širdies pridėję tvirtino, kad tiek baras miške, tiek pirmajame bendrabučio aukšte jau apie trejus metus neveikia. Esą jie duris užvėrė po to, kai baruose uždrausta rūkyti. Neva vietinių į barus užsukdavo vis mažiau, nes dingo pusė pramogos, kaip sutiktoji sakė, „negi lakstysi lauk rūkyti“. Ir apskritai, anot poros, Eičiuose labai maža linksmybių – net šokių nebėra.Bendrabutyje – šarvojimo salė – Šokiuose nebuvau nuo septyniolikos, o jau dvidešimt metų esu „ženota“, – guodėsi į sportinį švarką įsisupusi keturiasdešimtmetė.Anot jos, ir vaikams čia veiklos mažoka, negana to, ten, kur dabar tarp 6-ojo namo ir mokyklos įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė, ketinama statyti naują katilinę.Pora turi penkis vaikus, viena jų pramogų – būti lauke, o kai lyja – šėlti bendrabučio koridoriuose. Antrajame aukšte gyvenami tik trys butai, žmonės nesimaišo – dviratuku vaikai (vienas toks mėtėsi koridoriuje) pasivėžinti gali. Tik ne visada. Kartai reikia laikytis rimties, nes priešais esančiame bute būna šermenys. Kaimas neturi šarvojimo salės, tad šiokią tokią įsirengė sujungę du tuščius bendrabučio butus. Bėda greta gyvenančiai šeimai ta, kad mažuosius reikia atidžiau sergėti – išgirdę raudas jie lenda pažiūrėti. Motina juos stveria ir namo vadina – nenori, kad vaikystės prisiminimuose liktų velioniai ir jų gedintys artimieji.Žiemą čiaupe vanduo užšąlaMoteris vaikus augina namie, vyras „stovi“ darbo biržoje, tačiau darbo negauna. Dirbtų durpyne, bet, anot jo, niekas nepriima. Esą „Klasmann-Deilmann Laukėsa“ įdarbina užsieniečius, o vietinių nelabai nori.– Apie 70 ten jų dirba. Tokį vieną tamsiu veidu matėm, gal rumunas, – svarstė pora.Neturi abu darbo ir vargsta šiame bendrabutyje. Laimei, nuoma labai menkutė – litas už kvadratinį metrą. Sako, už savo butą moka apie 50 litų per mėnesį. Sąlygos čia apverktinos. Žiemą šildosi patys (kiekviename bute yra po krosnį), nes dėl gyventojų skolų kadaise bendrabučiui buvo atjungtas šildymas. Kaip dėstė koridoriuje rūkęs vyras, žiemą bendroje virtuvėje čiaupuose vanduo užšąla, tad paliekama bent menkutė srovelė, kad vanduo taip greit neužšaltų.Butų vandenį šildo boileriaisPasak Rimo Macaičio, Eičių seniūnaičio, ir kaime esančiuose keturiuose daugiabučiuose namuose – ne pyragai. Žiemą butus ir vandenį šildo didžioji kaimo katilinė, tik va bėda:  pastarosios siurblys per silpnas, ir šiltas vanduo sunkiai pasiekia butų čiaupus.– Reikia nuleisti kokį pusę kubo, kol pradeda šiltas vanduo tekėti. O skaičiukas tai karšto vandens sukasi, – pasakojo vyras.Tad, pasak vyro, kiekvienas butas tiek vasarą, tiek ir šildymo sezono metu sau vandenį šildo pačių įsirengtais boileriais. Ši žiema kaimo katilinei – paskutinioji. 1968 m. statytas pastatas jau atgyveno, jo remontuoti neapsimoka, kitąmet žadama vietoj jos statyti naują. Išties, viena numatomų vietų, kaip sakė seniūnaitis, yra tarp šeštojo daugiabučio ir mokyklos, ten, kur vaikų žaidimų aikštelė. Tai, anot vyro, svarstė ir Tauragės rajono taryba.Ne 70, o 5 užsieniečiaiAplink didelį vaiduoklišką dviejų aukštų katilinės pastatą plyti vietinių kolektyviniai sodai. Tiesą pasakius, šių po kelis arus padalintų sklypų sodais nepavadinsi – juose daržai, iš lentų suręsti sandėliukai ir viena kita obelis. Didžioji dalis tą dieną pastebėtų gyventojų (penkios vyresnio amžiaus moterys) triūsė prie savo daržovių, du berniukai dviračiais lydėjo žurnalistes po kaimą, pro daugiabučio langus kyštelėdavo viena kita namie šeimininkaujančios moteraitės galva. Netikėtumas buvo išvysti į pirmojo daugiabučio namo kiemą įsukantį naujutėlaitį visureigį „Honda“, prie kurio vairo pamatėme pirmą kaime sutiktą vyrą. Tamsaus gymio. Iškart toptelėjo, jog tai poros iš bendrabučio nusakytasis tariamasis rumunas iš durpyno.– Ne, aš turkas, – atsakė pastarasis angliškai jį užkalbinus pro pravirą automobilio langą.Vyras teigė dirbantis „Klasmann-Deilmann“ vadybininku Vokietijoje ir rūpinasi užsieniečių įdarbinimu įmonėje. Klausimas, ar išties durpyne dirba 70 žmonių iš užsienio, jį prajuokino.  Durpyne teigė įdarbinęs tik keturis bulgarus iš Vokietijos. Vienas jų mums besišnekant sėdo į automobilį. Vadybininko teigimu, užsieniečiai įdarbinti tik sezoniniam darbui ir dirba gabalinių durpių vartytojais. Pasidarė labai smalsu, ar išties durpyne atlyginimas yra toks didelis, kad užsieniečiams verta atvykti vienai vasarai. Vyras atsakė, kad palyginus su atlyginimais Vokietijoje šie tikrai nėra dideli. Kiek uždirba jis ir greta jo prisėdęs kolega, pastarasis neatskleidė, nenorėjo sakyti ir savo vardo bei pavardės.„Ką gersit, merginos?“Šiems išvažiavus iš įvairių kaimo kampų pasipylė vyrai ir vaikai. Visi sukruto link pirmajame bendrabučio aukšte įsikūrusios parduotuvėlės, po dviejų valandų pietų pertraukos ką tik atvėrusios duris. Vos įžengus vidun pasitiko sunkiai žodžius renkančio vaikino rūstus monologas. Šis įkalbinėjo pardavėją paliudyti, kad jis dėl kažko nekaltas. Esą anas bernas pats ant peilio užvirto, – nesuprasi, rimtai ar juokais nerimą keliančiomis frazėmis mėtėsi vyras. Pardavėja, neimdama vyro sapaliojimų į galvą, mitriai sukiojosi nuo prieblandos gaubiamo prekystalio link alkoholiu nukrautų lentynų (alkoholis sudarė apie pusę visų parduotuvės prekių – aut.past), aptarnaudama eilėje laukiančius ištroškusiuosius. Mūsų apsireiškimas parduotuvėje iškart patraukė girto jauno vyro dėmesį:– Ką gersit, merginos? – pasitiko išsišiepęs.Bent tris kartus pakartotas mūsų atsisakymas vyro ausų, matyt, nepasiekė, nes po ketvirto pareiškimo, jog mes netrukus vyksime į Tauragę, laukė „kontrataka“ – esą jo draugas galėsiantis mus parvežti. Greta jo stovintis akiniuotasis sportiniu kostiumu pritariamai linktelėjo. Penktą kartą maloniai atsisakiusios, atsargiai išslinkome iš parduotuvės.Kartu su mumis išnirę pro parduotuvės duris, po pažastimi spausdami po plastikinį vyno butelį, linksmi namo kiūtino keli penkiasdešimtmečiai.Kaip pastebi R.Macaitis, dauguma Eičių gyventojų yra socialiai remtini, kai kurie niekur nedirba. Laimei, aplink – dosni Karšuvos giria. Kaip seniūnaitis juokauja, „jei ne grybai ir ne uogos, Eičių mergos būtų nuogos“, – kai kurie gyventojai renka miško gėrybes ir parduoda supirkimo punktuose. Nelaimei, kai kurie susigundo krepšius prisikrauti Viešvilės valstybiniam gamtiniam rezervatui priklausančiuose miškuose. Prieš porą mėnesių dukart tą pačią dieną buvo nubaustas voveraites rinkęs eičiškis. Gavo 1900 Lt baudą. Pasak seniūno, vyras išmestas iš darbo biržos, pašalpų negauna, anstoliai areštavę butą, pats nevengia stiklelio. Tokių, pasak vyro, Eičiuose ne vienas.Žinoma, ne visi kaime dar dienai nesibaigiant gaivina save spirituoto vyno ar alaus lašais, yra saujelė eičiškių, kuriuos svaigina bendravimas, menas, gaivi Karšuvos girios rasa, ir tie pasisėdėjimai draugų rate skambant gitarai. Retkarčiais mokyklėlės koridoriuje arba gamtoje renkasi susitikimų klubo „Vakarutė“ nariai. Dalis jų net ne eičiškiai. Kaskart savo gabumais, pasaulėjauta ir gyvenimiška patirtimi kviečia pasidalinti menininkus ir žinomus visuomenės veikėjus iš visos Lietuvos. Eičiuose yra viešėję Lietuvos politinė ir visuomeninė veikėja Dalia Teišerskytė, aktoriai Birutė Marcinkevičiūtė, Marius Jampolskis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Pantomimos teatro vadovas, mimas Aleksas Mažonas, įvairių žurnalų redaktoriai, knygų autoriai ir kitokių meno sričių atstovai, profesionalai ir mėgėjai.