Europos parama dvarvietei – pinigai į vandenį?

Ką galima padaryti už bemaž du milijonus litų? Įmanoma nuveikti labai daug arba, kas labai neįtikėtina, beveik išmesti juos į vandenį. Pasižvalgius Šereitlaukio kaime (Pagėgių savivaldybė), susidaro įspūdis, kad būtent taip ir nutiko. Nors Europos Sąjungos finansuotas projektas baigiamas įgyvendinti, tačiau jau dabar išvalyti tvenkiniai apaugę maurais, sutvarkytame parke galvas kelia piktžolės, istoriniuose pastatuose vietiniai įrengė sąvartynus, o šalia parko mėtosi kelių amžių senumo medinės vandentiekio sistemos liekanos. Oficialiai teigiama, kad taip atgaivinami kultūrinio paveldo objektai, kurie galėtų tapti turistų traukos centru.
E. Skipičio foto Pinigų davė Europa  „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“ – taip vadinasi projektas, kurio lėšomis buvo tvarkoma Šereitlaukio dvarvietė. Jis finansuojamas iš Europos Sąjungos programos „Interreg III A“, skirtos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio regionams. Būtent šiai programai Pagėgių savivaldybės administracijos specialistų parašytas projektas buvo pripažintas tinkamai parengtu ir jam buvo skirtas finansavimas.Už projekto lėšas buvo numatyta išvalyti dvaro tvenkinius, sutvarkyti parką, įrengti prieplauką Jūros upės pakrantėje, nutiesti keliuką, jungiantį sodybą su prieplauka.Priėmimas vėluoja 2007 m. rugpjūtį įvyko Šereitlaukio dvaro sodybos sutvarkymo projektavimo ir darbų konkursas. Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. pasirašyta darbų rangos sutartis su konkurso laimėtoju UAB „Meliovesta“ už 1179200 litų.Iš pradžių planuota, kad darbai bus baigti tų pačių metų pabaigoje, vėliau pabaigtuvių data atidėta iki šių metų balandžio, projektas baigtas tik neseniai, birželio gale. Taip rašoma informaciniame skyde, stovinčiame prie Šereitlaukio dvarvietės.Tačiau valstybinė komisija, turėsianti priimti objektą, dar tik planuojama. Pasak projekto koordinatorės Loretos Razutienės, valstybinę komisiją dar tik ruošiamasi sudaryti, kada vyks objekto perdavimas, valdininkė nežinojo. Darbų ir priėmimo vėlavimą ji teisina užsitęsusiu sutarties pasirašymu ir užtrukusiomis planavimo procedūromis.Dėl priežiūros galvos nesuka Atiduotą vertinti objektą žadama perduoti Vilkyškių seniūnijai. Pasak L.Razutienės, tokiu atveju ir rūpintis dvarvietės priežiūra tektų šiai seniūnijai. Projekto koordinatorė „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad tai daug darbo ir lėšų reikalaujantis darbas. Tačiau pripažino, kad lėšų tam rajono biudžete nenumatyta. Pinigų dvarvietės priežiūrai tektų ieškotis pačiai seniūnijai.Kad priežiūrai reikės didelių lėšų, akivaizdu jau dabar. Dvarvietės tvenkiniai sujungti kanalais. Tačiau dėl aukštai pakeltų pralaidų vanduo necirkuliuoja, stovinčiame vandenyje, dar net neatidavus objekto vertinti, jau priaugo maurų. L.Razutienė nežinojo, kiek gali kainuoti tvenkinių išvalymas, ir nenorėjo kalbėti šia tema su žurnalistu.– Dabar vanduo žydi, – leptelėjo projekto koordinatorė, paklausta, kodėl jau dabar tvenkiniai priaugę maurų.Projektą koordinuojanti valdininkė nepanoro gilintis ir atsakyti, kas rūpinsis parko priežiūra. Jau dabar parke tarp medžių galvas kelia dilgėlės ir kitos piktžolės. Parko teritorija didžiulė, todėl be specialios technikos vargu ar įmanoma ją prižiūrėti.Sūrinėje – sąvartynas Garsiosios dvarvietės teritorijoje išlikęs unikalus statinys – pusrūsis, kuriame prieš šimtą ir daugiau metų buvo brandinami sūriai. Tačiau jis taip ir liko „neparagavęs“ projekto lėšų. Įėjimas į jį liko užbarikaduotas žmogaus ūgio žole, jo viduje vietiniai gyventojai tebekaupia šiukšles. Dar vienas akibrokštas, nustebinęs „Tauragės kurjerio“ kalbintus specialistus, – sutvarkytoje teritorijoje besimėtantis vertingas istorijos eksponatas – medinės vandentiekio sistemos dalis. Medinis vandentiekio vamzdis lyg paprastas rąstigalis buvo numestas parko teritorijoje.– Tai didžiulė istorinė vertybė. Yra išlikusios tik Vilniaus vandentiekio medinės dalys, kurios veikė apie XVI amžių, – „Tauragės kurjeriui“ sakė istorikas Manvydas Vitkūnas. Jo manymu, tokiu faktu kaip mat turėtų susirūpinti muziejininkai ir paminklosaugininkai. Edmundas Mažrimas, Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas, taip pat mano, kad tokia istorinė vertybė neturėtų mėtytis parke. Jo nuomone, tuo turėtų pasirūpinti Pagėgių paminklosaugininkai.Rangovai dirbti nebežada Bronius Budvytis, UAB „Meliovesta“ direktorius, dėl Šereitlaukio tvenkinių kategoriškas. Jis tvirtino, kad daugiau bendrovės darbuotojai jų nevalys, nes to nenumatyta sutartyje.– Mes iš tvenkinių iškasėme ir išvežėme dumblą, daugiau nieko nebedarysime, – sakė B.Budvytis. Jis žinojo ir tai, kada objektas bus perduotas eksploatuoti.– Kadangi Aplinkos ministerijoje dabar daug kas atostogauja, atidavimas atidėtas iki liepos 22 dienos, – sakė B.Budvytis.Anot jo, darbai atlikti nepriekaištingai, todėl komisija turėtų objektą priimti. Kaip trūkumą rangovas įvardijo tik vietinio jaunimo prikrėstas kiaulystes – prieš savaitę automobiliu buvo išvažinėta neseniai sutvarkyta parko teritorija.Daugiau kaip milijono litų vertės užsakymą gavusi „Meliovesta“ – bendrovė, kurios vadovas, Bronius Budvytis yra ne tik savivaldybės Tarybos, bet ir Liberaldemokratų partijos narys. Tai pačiai partijai priklauso ir Pagėgių meras Kęstas Komskis.„Turistauja“ kalakutai Vieninteliai Šereitlaukio dvarvietėje „Tauragės kurjerio“ žurnalistų sutikti „turistai“ – iš vietinių gyventojų tvartų ištrūkę kalakutai. Kalakutė su būreliu jauniklių kuitėsi plotuose šalia nugriautų kiaulidžių. Išlygintame plote darbininkai dar tebesėjo veją.Šią parko dalį tvarkė kiti rangovai – UAB „Tavilta“. Už papildomus 600000 litų buvo nugriauti sovietmečiu pastatyti pastatai, užkonservuotos keturių bokštų liekanos, sutvarkytas nugriautų pastatų sienos fragmentas.