Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Suvešėjusiais daugiamečiais žydinčiais augalais Tauragės miesto gėlynuose grožisi ne tik čia gyvenantys žmonės, bet ir miesto svečiai, giriantys už skoningai sukomponuotus augalus. Gėlynai iš tiesų įspūdingi, kadangi nuo vasaros iki rudens keisdami savo rūbą atrodo vis kitaip – sužydus vienoms rūšims, dominuoja vienokia spalva ir lapija, kitoms parodžius žiedus – vėl kitos spalvos. Nebeliko, kaip tauragiškiai sako, ankstesnės monotonijos ir sterilumo.
Dėl laistymo – gerai nusiteikę
Socialiniuose tinkluose paviešinusi miesto gėlynų nuotraukas Vilma Venckienė rašo: „Kokie šiemet gražūs Tauragės gėlynai, vis džiugina akis, kai pro šalį einu“.
Jai čia pat pritarė daugiau žmonių ir dėkojo už viešųjų žaliųjų erdvių grožį ir rūpestį Irmai Naujokienei – Tauragės miesto seniūnijos specialistei. Pakalbinome Irmą.
– Pereiti prie daugiamečių augalų – miesto strategija. Gėlynuose vienmečių nebeturime, nebent užsisėję patys. Antri metai, kai Tauragės miesto erdvėse dominuoja daugiamečiai augalai. Sodinti daugiametes gėles brangiau, bet per kelerius metus atsiperka, jų nereikia pirkti kasmet kaip vienmečių. Už pagalbą galim padėkoti Genutei Ramanauskienei ir Neringos „Gėlynui“ – iš jų savivaldybė pirko augalus, apželdinimo projektus, tai nuostabios moterys, su kuriomis paprasta dirbti, o aš vykdau jų pasodintų gėlynų priežiūros kontrolę, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo I.Naujokienė.
Gėlynams prie savivaldybės administracijos pastato ir pilies augalus pristatė tauragiškė G.Ramanauskienė, ji ir naują „plėšinuką“ apsodino prie kultūros rūmų, o miesto centre prie fontano veši Neringos „Gėlyno“ (Jurbarko r.) augalai. Miesto seniūnija pasirūpino jų pasodinimu ir priežiūra. Kitąmet, kaip ir šiemet, pakabinamuosiuose vazonuose žydės vienmetės gėlės. I.Naujokienė, be minėtų gėlynų, rūpinasi daugelio miesto viešųjų erdvių apželdinimu. Ir prie katalikų bažnyčios jos pasodintos žydi hortenzijos.
– Naujų idėjų visada yra, reikia tik galimybės joms įgyvendinti. Pikniko parke pasodinti augalai ir rožyno atnaujinimas – mano darbas, tik jie mažiau matomi, nes miesto pakraštys. Kalvano parkas centre labiau pastebimas, ir ten sodinau. Ir daugiamečiams augalams reikalinga priežiūra – reikės juos padauginti ir praretinti, dar kažką pasodinti. Reikia ir ravėti, ir laistyti. Tik dėl laistymo esam gerai nusiteikę, nes lyja visą vasarą, – šypsojosi specialistė.
Daugiamečių gėlių gėlynai mieste žmonėms patinka. Vilmos Venckienės nuotrauka
Problema požiūriuose
Ar niekas negrybšteli augalų kerelių, ar neskina žiedų? I.Naujokienė sakė pastebėjusi, kad nuolat nuo chuliganų nukenčia dvi vienmečių gėlių vazos – prie Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios ir prie „Šaukštelio studijos“. Kol parke prie bažnyčios seniūnija sodindavo vienmetes gėles, tol jos po kelias vis pradingdavo, o daugiamečiams augalams didesnė galimybė išvengti ilgapirščių.
– Žinoma, jei kas gražiai nuo šakelių pasirinks levandos sėklyčių ir pasisės – negaila. Iš Vasaros estrados su šaknimis išrovė penkis daugiamečius augalus. Atsisodinsim, nenubiednėsim, bet tai kultūros reikalas. O kiek man pradėjus dirbti būdavo vagysčių! Dabar minimaliai, per metus gal kartą kitą ką nors pavagia. Kultūringėja žmonės, – situaciją apžvelgė seniūnijos gėlininkė.
Irma atviravo, kad Tauragėje dar nemažai vietelių, kur norėtų „prikišti nagus“. Jos nuomone, reikėtų medžiais prie katalikų bažnyčios pasirūpinti, nes jiems trūksta maisto. Tai įgyvendinti trukdo požiūrių skirtumai, bet ji vilties nepraranda.
– Dėl lapų grėbimo visi kaip išprotėję, o galėtume atsipalaiduoti truputį. Po medžiais galėtume negrėbti, nes jiems maisto trūksta, bėda ir su krūmais. Su trąšomis nepritręši, nes augalas neįsisavina kiek reikia, natūraliu būdu geriau. Lapai pūdami duoda organikos, taip medis pats pasimaitina. Kai nugrėbiam lapus, medžiui nebelieka maisto, turim dirbtinai patręšti. Todėl atsiranda puvinių, džiūsta centrinė šaknis. Tačiau jei nenugrėbsim lapų, žmonės sakys, kad seniūnija apsileido, nesitvarko. Pabandyčiau, jei man tik duotų leidimą, ten augalus pakeisti. Yra visame mieste ką koreguoti, – mano specialistė.
Irma prisipažino, kad bandė paeksperimentuoti, po krūmais mieste buvo palikę lapų, tačiau pavasarį turėjo sugrėbti, nes žmonėms nepatiko. Nugrėbę lapus, pamatė daug baltų šaknų – tai reiškia, kad krūmai maitinosi, tačiau šis procesas buvo nutrauktas įsikišus žmogui.
– Juk mes skelbiamės, kad esame „žalioji Tauragė“, norime į natūralumą pareiti, bet ar šis posakis ir neliks tik gražiu pasakymu, ar ir toliau norėsime daugybės trinkelių, mano nuomone, jų per daug. Bet čia požiūrio reikalas, – pripažino specialistė.
Gėlynų mados
Tauragės gėlynuose mados ne kartą keitėsi. Seniau, maždaug prieš 15 metų, pagal valdžios parėdymą daugiamečiai augalai buvo raunami, o jų vietoje sodinami vienmečiai. Ir ko tik su gėlėmis neprigalvodavo – ir saulytes, ir debesėlius „piešdavo“, ir mandriausius zigzagus išraitydavo. Bėgant metams, požiūris pasikeitė ir vėl grįžta daugiamečiai augalai, šįkart į kompostą keliauja vienmečiai.
Žmonės tikriausiai nesusimąsto, kai žolė yra tik 3 centimetrų, toje vietoje žemės temperatūra tokia pat kaip trinkelių, gali siekti net 40 laipsnių. Jei žolė 5 cm, tai žemės paviršiaus temperatūra būtų trimis laipsniais žemesnė nei trinkelių.
– Tačiau miesto centre nepaliksi žydinčių pievų, vis tiek mums reikės nušienauti, nes kaip atrodys? Vilniuje dabar šienauja atsižvelgdami į poreikį, nebėra kraštutinumų, kai nuskusdavo plikai ar palikdavo augti laisvai. Man patinka Tauragės gėlynai ir stilius, koks dabar yra, daug priimtinesnis. Dviračio neišrasim, reikia stebėti, kas yra aplinkui, ir nepersistengti, pavyzdžiui, pavėsinių augalų nesodinti saulėkaitoje ir vėliau stebėtis, kodėl jie skursta ir negražiai atrodo, reikia tuos dalykus išmanyti, – kalbėjo I.Naujokienė.
Kiek Tauragės miesto gėlynuose auga augalų rūšių, suskaičiuoti būtų sudėtinga. Daugelis turbūt pastebėjo, kad prie savivaldybės pastato auga kelių rūšių čiobreliai, ir Jono Viktoro Kalvano parke čiobrelių rūšių nemažai. Įgyvendinant žalinimo planus, artėjant prie natūralumo, Tauragės miesto seniūnijos laukia labai daug darbo.
