Globoti svetimų vaikų tauragiškiai nenori

Dar prieš penkerius metus daugiau nei 40 procentų į valstybės globą patenkančių vaikų gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose. Lietuvoje tuomet buvo apie 10 tūkst., be tėvų globos likusių nepilnamečių. Situacija šalyje pasikeitė įsteigus šeimynas ir įdarbinus laikinuosius globėjus. Deja, Tauragėje iki šiol trūksta budinčių ir nuolatinių globotojų, greit nebeliks ir nei vienos šeimynos.

Tauragės šeimos gerovės centro koordinatorė Aušra Partsvania pripažįsta, kad globoti vaikus gali ne kiekvienas. Šis sunkus darbas reikalauja specifinių savybių beldžiantis į vaiko širdį ir laukiant jo pripažinimo ir pasitikėjimo. Specialistė atskleidžia, kas vaikams trukdo šeimose surasti namus, koks visuomenės požiūris į šią problemą ir kokių dovanų vaikai laukia labiausiai.

Globa – sunkus darbas     

Šeimos gerovės centro Globos skyriuje rūpinamasi globojamais vaikais, yra vedami mokymai žmonėms, apsisprendusiems būti nuolatiniais ar budinčiais globėjais. Jie už globą gauna 700 Eur atlyginimą, bet nuo tos sumos susimoka visus valstybei priklausančius mokesčius. Globėjai gauna valstybės ir savivaldybės socialinės paramos lėšas vaikams išlaikyti (globos rūpybos išmoka, tikslinis priedas – „vaiko pinigai“). Finansinis paskatinimas nemenkas, bet norinčių įkurti šeimynas mūsų rajone – nėra.

– Globėjų labai didelis trūkumas, ypač trūksta nuolatinių globotojų, kurie vaikus priimtų į savo šeimą, trūksta šeimynų. Globojamų vaikų Globos centre praėjusį mėnesį buvo 46. Jie yra pas budinčius globotojus ir nuolatinėje giminaičių ar nesusijusių giminystės ryšiais žmonių priežiūroje, – kalbėjo specialistė. – Tauragėje yra tik viena registruota šeimyna, kuri vaikus užaugins iki pilnametystės ir pasitrauks iš šitos veiklos.

A.Partsvania akcentuoja: pirmiausia globėjai turėtų turėti didelį norą padėti vaikams, o tik tada galvoti apie pinigus. Tiesa, norint globoti vaikus ir tapti budinčiaisiais globėjais gali ne visi. Budinčiųjų globėjų šeimoje negali būti daugiau nei 6 vaikai, priskaičiuojant biologinius vaikus. Skirtingo amžiaus ir lyties vaikams reikia atskirų kambarių, gyvenamosios patalpos negali būti įrengtos pusrūsyje. Asmenims, vykdantiems globą, skiriama vienkartinė išmoka, kad parūpintų būtinų daiktų laikinai šeimoje apgyvendintiems vaikams (rašomąjį stalą, lovytę, vežimėlį ar automobilinę kėdutę).

Šeimos gerovės centre karantino metu vaikų sumažėjo, bet problemos liko tos pačios. Reginos Genienės nuotrauka

– Globa – be galo sunkus darbas. Dirbi visą parą ištisomis savaitėmis ir mėnesiais, negali iš namų išeiti. Visą laiką esi darbo vietoje, todėl emociškai labai sunku ne tik globėjui, bet ir visai šeimai. Būna atokvėpis tik apie 30 dienų per metus. Dėl šių priežasčių yra laikinumas tos veiklos, – teigė koordinatorė.

Sunku išsiskirti

Tauragės Globos centras įkurtas prieš trejus metus ir per tą laiką rajone atsirado tik 5 budinčios globotojos. Dvi pakeitė statusą – tapo nuolatinėmis, kurios vaikus augins iki pilnametystės. Pasak A.Partsvania, laikina globa tęsiasi iki 12 mėnesių, o iki 18 mėnesių leidžiama globoti tuomet, kai žinoma, kad vaikas grįš į savo biologinę šeimą, kai ši išpildys tam tikrą reikalavimą, arba kol vyks tyrimas. Dažnai būna, kad globėjai pripranta prie vaikų ir būna sunku išsiskirti.

– Laikina globa būna tada, kai šeimoje krizinis laikotarpis. Gali būti apgyvendinama kelioms dienoms. Turėjome ir du metus užsitęsusią laikiną globą. Tikrai sunku skirtis, kai užauginami kūdikiai. Todėl budintys globotojai turi turėti tam tikrų savybių, suvokti, kad išsiskyrimas yra neišvengiamas. Laikinos globos tikslas – sugrąžinti vaikus į šeimas. Jei tai neįmanoma tėvams apribojus teises, vaikai patenka pas įtėvius, – pasakojo specialistė. – Norint globoti, reikia baigti globėjų ir įtėvių mokymus pagal programą „Gimk“, gauti teigiamą išvadą, reikia įvykdyti ir 5 žingsnių programą. Tai užtrunka apie du mėnesius. Gegužės pabaigoje vyks šie mokymai – užsiregistravo 3 šeimos. Šiemet jau trečia grupė.

Gąsdina stereotipai

Yra manančių, kad globėjams suteikiama valstybės finansinė paskata yra per maža, bet socialinė darbuotoja sako, kad pinigai – nėra pats geriausias motyvas. Jos nuomone, globotojai bijo prisiimti atsakomybę už vaikus dėl vyraujančių stereotipų ir vis dar nepalankios aplinkinių nuomonės apie tėvų globos netekusius nepilnamečius.

– Visuomenė galvoja, kad tokiems vaikams labiau pasireiškia elgesio ar sveikatos, paveldėtos iš tėvų, sutrikimai. Mes ne iš tų, kuria savo artima priglaudžia, užaugina. Žmonėms vis dar svarbu, kaip aplinka sureaguos, ką kaimynai pasakys. Būna visokių situacijų, ir apkalba, ir reaguoja, – atviravo socialinė darbuotoja. – Pasitaiko ir elgesio sutrikimų, psichologinių problemų, nes paimti iš šeimų vaikai turi įvairių patirčių. Žmonės bijo, galvoja, kad nesusitvarkys. Būna, kad tos globos lūžta, tada vaikui dar sunkiau, dar viena trauma. Geriau mažiau globėjų, bet tvirtai apsisprendusių.

Dėmesys – svarbiausia

A.Partsvania teigia, kad Globos centras ne globėjams ieško vaikų, bet vaikams globėjų. Tauragiškiai turėtų padėti vaikams adaptuotis visuomenėje. Nutikus bėdai skatinamas laikinas vaikų apgyvendinimas pas kaimynus ar giminaičius. Šiais metais, karantino metu specialistai dirbo nuotoliniu būdu, kontaktų buvo mažiau, todėl ir mažiau vaikų buvo paimta iš šeimų.

– Įvairūs socialiniai projektai rodo, kad gyventojai šiai problemai yra abejingi. Paimamų vaikų iš šeimų sumažėjo, bet tai nereiškia, kad nėra problemų šeimose. Raginu žmones pagalvoti apie periodišką svečiavimąsi – vaiką kviestis į savo namus. Tai negali būti vienkartinis dalykas, – kalbėjo darbuotoja. – Dabar dėl to ne tik sudarome sutartį, bet ir atvažiuojame apžiūrėti namus.

Žmonės, norintys įsivaikinti kelia reikalavimus, dažniausiai nurodo, kad vaikas būtų iki 3 metų ir sveikas, ar su labai nežymiais, išgydomais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai pageidauja mergaitės. Pasak socialinės darbuotojos, populiarus stereotipas, kad kuo jaunesnis į globą paimamas vaikas, tuo geriau. Būna išimčių – dabar pas globėją gyvena 17 m. jaunuolis. Koordinatorė teigia, kad kiekvienas atvejis individualus – reikia į vaiko širdį belstis, nebandyti per dieną pakeisti, reikia laiko, kad jis patikėtų ir pasitikėtų.

– Klaidingai galvojama, kad vyresnių vaikų neis pakeisti auklėjimo procese. Galima sakyti, kad paaugliai yra pasmerkti užaugti įstaigose. Su savais vaikais būna daugiau ar mažiau iššūkių, pas globojamus vaikus jų nemažai: augę šeimose, kur dažniausiai nėra taisyklių ir įpratę gyventi laisvai, todėl globotojo šeimoje jie kartais maištauja, – sakė pašnekovė. – Didžiausia dovana vaikams – svečiavimasis šeimoje. Švenčių metu gyventi ar pasisvečiuoti šeimoje jiems patinka. Vaikams nieko netrūksta nei pas globėją, nei įstaigoje, jie yra materialiai aprūpinti: rūbais, batais, maistu ir saldainių gauna, pramogauja. Ne materialiai juos reikia remti.