Ilgai puoselėta idėja virto realybe

Nuo gruodžio 28 dienos Staiginės kaime, šalia Ežeruonos upės, turistus mūsų krašte vilios iškilmingai atidengtas paminklas Tauragės konvencijai (1812 metų gruodžio 30 dienos rusų ir prūsų sutartis prieš prancūzus).
Šiam Tauragę išgarsinusiam įvykiui skirtuose renginiuose dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės vadovai, didelis būrys svečių: Vokietijos Rydštato savivaldybės meras Werner Amend, Kaliningrado istorijos muziejaus direktorius Sergejus Jekimovas, istorikas Algirdas Matulevičius ir kiti.Mokslinėje konferencijoje „Konvencijai – 200 metų“ apie Tauragės konvenciją pasakojo Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas, Klaipėdos karybos istorijos klubo vadovas Egidijus Kazlauskis, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Valdas Rakutis.  Kainavo apie 100 tūkstančių litųPaminklas Tauragės konvencijai iškilmingai atidarytas žvarbią gruodžio 28-osios popietę, praėjus lygiai 200 metų po sutarties, kurią pasirašė Rusijos generolas Ivanas Dibičius ir Prūsijos generolas Liudvikas fon Jorkas.Paminklo atstatymą finansavo Tauragės ROTARY klubas bei Tauragės gyventojai. Aikštelę paminklui pastatyti įrengė Tauragės rajono savivaldybė.Pirmąjį paminklą susprogdino sovietų kariuomenėArtėjant Tauragės konvencijos 100 metų jubiliejui Liudviko fon Jorko proanūkiui Leopoldui fon Kalckrenthui kilo idėja pastatyti paminklą šiam įvykiui pažymėti. 1912 metais Požėrūnų malūno, kuriame 1812 metais buvo pasirašyta konvencija, jau nebuvo, todėl paminklą buvo nutarta pastatyti ant stataus Ežeruonos upės kranto. Paminklas buvo pagamintas Vokietijoje, Silezijos žemėje, iki Lauksargių jis buvo atvežtas traukiniu, o toliau gabentas vežimu, kurį traukė šeši arkliai.  Pirmasis Tauragės konvencijai skirtas paminklas pastatytas 1912 metų gruodžio 30 dieną, bet išstovėjo jis neilgai, nes 1944 metais rusų kariai jį susprogdino.1912 metais pastačius pirmąjį paminklą Tauragės konvencijai vyko banketas Tauragėje, po to iškilmės persikėlė į Tilžės teatrą.Įdomu tai, kad 1912 metais vokiečiai ir rusai sutarė prie paminklo pritvirtinti bronzinius Ivano Dibičiaus ir Liudviko fon Jorko biustus. Vokiečiai savo generolo biustą pagamino ir atvežė į Staiginės kaimą, o rusai savojo generolo biusto nepagamino… Leopoldas fon Kalckrenthas savo prosenelio biustą paliko saugoti ūkininkui Kynui. Staiginės kaimo valstiečiai Liudviko fon Jorko bronzinį biustą saugojo iki 1947 metų, o tada atidavė jį į metalo laužo supirktuvę…Praėjus lygiai 100 metų po pirmojo paminklo pastatymo Staiginės kaime pastatyta jo kopija.Nereikėtų pernelyg džiaugtisTauragės konvencija – svarbus Tauragei įvykis, išgarsinęs mūsų miestą visoje Europoje, tačiau nereikėtų pernelyg džiaugtis šia sutartimi, nes ji 106 metams – iki 1918 metų – įtvirtino Lietuvos okupaciją. Rusų ir vokiečių sutartys kaip taisyklė labai liūdnai baigdavosi Lietuvai. XVIII amžiaus pabaigoje po rusų, vokiečių ir austrų sutarties buvo pasidalinta Žečpospolita, 1812 metų rusų ir vokiečių sutartis įtvirtino Lietuvos okupaciją, 1939 metų rusų ir vokiečių sutartis pasibaigė dar viena Lietuvos okupacija.Aktualu ir tai, jog Tauragės konvenciją pasirašęs Rusijos generolas Ivanas Dibičius 1831 m. malšino Lietuvos sukilimą.