Jonas Ozgirdas – tarsi paminklas Lietuvos laisvei

Balandžio 18 diena kalendoriuje pažymėta kaip Tarptautinė paminklų apsaugos diena. Tauragės mieste ir rajone paminklų nemažai. Važiuojant link Žygaičių, Būdviečių kaime, stovi paminklas, tiksliau 7 metrų aukščio kryžius, pastatytas aštuoniems žuvusiems partizanams atminti.

Kryžiaus statytojas – Jonas Ozgirdas. Tai vienas iš trijų jo statytų paminklinių kryžių, išsidėsčiusių 7–8 km spinduliu. J.Ozgirdas – iš Žygaičių krašto kilęs tauragiškis, Laisvės kovų dalyvis, savanoriškosios KASP narys. Ant visų J.Ozgirdo sumeistrautų kryžių pritvirtintos lentelės su žuvusiųjų pavardėmis, gimimo ir žūties datomis. Visi žuvusieji – buvę J.Ozgirdo draugai, šio krašto žmonės, paaukoję gyvybes „vardan tos Lietuvos“.

Šių metų sausio 1 dieną J.Ozgirdui sukako 90 metų. Gimęs tarpukariu ir kone visą amžių nugyvenęs, Jonas pats mums šiandien kaip gyvas paminklas. Paminklas, menantis praeitį. Jei šiandien praeities prisiminimai kažkur ir pasiklysta, susipainioja Jono atmintyje, tai niekis, nes visa istorija įamžinta jo darbuose: eilėmis išleistoje knygoje „Dabrupiniai“, išlietuose Vyčio ženkluose, jo kurtose nuotraukose, pastatytuose kryžiuose, įrašytuose vaizdo įrašuose. Daug kas pasakytų – „visų galų meistras“, ne be reikalo bendradarbiaudamas su partizanais jis gavo slapyvardį „Meistriukas“. Be viso to, Jonui paklusdavo ir vargonų klavišai. Su Tauragės choru „Tremtinys“ jis yra dalyvavęs trijose Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Iš kur tiek talentų viename žmoguje?

Garsioji Jono Ozgirdo Lietuvos partizanams kurta kokarda. Tremties ir rezistencijos muziejaus albumo nuotraukos

Jonas užaugo gausioje šeimoje, turėjusioje nedidelę sodybą Dabrupinių kaime, Žygaičių valsčiuje. Kadangi sodyba buvo Tyrelio miško apsuptyje, tais sudėtingais pokario laikais dažni Ozgirdų svečiai buvo ne tik partizanai, bet kaip savo knygoje rašo J.Ozgirdas:

Mes matėm, lenkų, rusų, prancūzų, latvių, lietuvių,
Belgų, olandų, amerikiečių lakūnų gražių.
Kuo turėjom pamaitinom, parodėm kelią į nežinią.
Paslaptį reikėjo išlaikyti, nieko nematyt,
Tvirtai sukąsti liežuvį už dantų.

Lakūnai išėjo, o nukritę lėktuvai liko. Kadangi po karo gyvenimas buvo sunkus, Jonas iš netoliese nukritusio lėktuvo aliuminio pradėjo lieti šaukštus, puodus, samčius… Iš to paties aliuminio lydė ir Vyčio kryžiaus ženklus partizanams, kuriais jie žymėjo savo kepures. Ir džiugu, ir baisu buvo kartą patekus į saugumo rankas ir pamačius savo gamintas kokardas saugumiečių kabinete. Bet viskas baigėsi laimingai. Šiandien J.Ozgirdo kadaise kurtos kokardos eksponuojamos ne tik Tauragės tremtinių ir rezistencijos muziejuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. O vartydami įvairius leidinius, albumus, susijusius su rezistencine veikla, pamatytume daugybę Jono ir Izidoriaus Ozgirdų užfiksuotų nuotraukų, kuriose įamžinti partizanai. Brolių kurta nuotrauka, kurioje užfiksuota žinoma Tauragės krašto partizanė Ona Lešinskytė (Akacija), puošia Tremties ir rezistencijos muziejaus vieną ekspozicijų.

Su paukščiais ir metai skrieja. Prabudo jau 90-asis pavasaris. Gerbiamas Jonai, Jūs kaip tas tvirtas, vėtrų, audrų nepalaužiamas Lietuvos ąžuolas, iš kurio skaptuojami paminkliniai kryžiai. Jūs savo kryžių sukūrėte savo darbais ir meile gimtajam kraštui, Lietuvai.

Parengė Aušra Norvilienė, Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė