Šeštadienį, birželio 14-ąją, Gaurės seniūnijoje vyko neeilinė šventė – prarasto Kiukiškių kaimo paminėjimas. Kiukiškių kaimo istorija mena XIX a. pradžią. Ji įdomi tuo, kad šis kaimas gyvavo visą šimtmetį, tačiau šiandien telikęs jo pavadinimas, o kaimo vietą mena tik garsus Kiukiškių piliakalnis.
Šventės atgarsiaiKiukiškių šventės organizatorius ir dalyvius pasitiko lietus, tačiau tai nesugadino šventės. Svečiai buvo kviečiami į Gaurės kapines aplankyti Kiukiškių kaimo gyventojų kapų, vėliau už iškeliavusius amžinybėn aukotos Šv. Mišios Gaurės bažnyčioje. Linksmybės prasidėjo, kai šventės dalyviai sugužėjo į Gaurės krašto muziejų. Ten juos pasitiko Česlovo Laugalio kapela su specialiai šiai šventei sukurta daina apie Kiukiškius (dainos autorė – buvusi šio kaimo gyventoja Genovaitė Laurinaitienė) ir Gaurės socialinė darbuotoja Irena Laugalienė su duonele, kuria pasivaišino kiekvienas šventės dalyvis. Pasak I.Laugalienės, duonelė simbolizuoja Gaurės krašto muziejaus dvasią, organizatorė prasitarė apgailestaujanti, kad ji ne karšta ir pasidalijo savo slapta svajone: – Svajoju, kad muziejuje turėtume nuosavą duonkepį (vietinių gyventojų vadinamą varniu), tada svečius muziejuje galėtume pasitikti dar karšta, ką tik krosnyje iškepta duonele. Muziejuje šventės dalyviai galėjo susipažinti su Kiukiškių kaimo gyventojų buitimi, gyvenimo būdu, iš arti pažvelgti į protėvių gyvenimą. Šventę vainikavo Kiukiškių kaimo įamžinimas jo buvimo vietoje. Ten šventės dalyviai važiavo įspūdinga kolona, kol pasiekė buvusio kaimo vietovę. Povilas Gargasas ir kiti šventės organizatoriai parengė nepaprastą dovaną buvusiems kiukiškiečiams – lauko riedulį, ant kurio iškaltas šio kaimo pavadinimas, ir pasodino ąžuoliuką. Po oficialių šventės iškilmių visi buvo kviečiami į gegužinę „Ligi aušros…“, kurioje šventės dalyvius linksmino Č.Laugalio kapela.Organizatoriai Šventės organizatoriai – Kiukiškių kaimo buvęs gyventojas Tauragės prokuroras Povilas Gargasas ir Gaurės seniūnijos socialinė darbuotoja Irena Laugalienė. Paklaustas, kaip kilo ši graži idėja, P.Gargasas atsakė:- Tai įvyko savaime, seniai jau buvo kalbėta, diskutuota šia tema, tačiau galutinai apsisprendėme, kai vyko mūsų klasės 40 metų susitikimas. Ten pasikalbėjome su Irena Laugaliene ir nusprendėme, kad reikia rengti gražią ir reikšmingą šventę mūsų bendruomenei. Prie šventės organizavimo prisidėjo daugelis žmonių – lauko rieduliu rūpinosi mano pusbrolis Pranas Gargasas, prisidėjo ir Miškų urėdija, tačiau svarbiausia pagalba – moralinis palaikymas. Pasak P.Gargaso, šventės organizatorė I.Laugalienė – nepaprastas žmogus, dirbdama socialine darbuotoja, ji nepamiršta ir kultūrinio gyvenimo Gaurėje, stengiasi, kad ateities kartoms išliktų nors krislelis jų protėvių gyvenimo dvasios. Lėšų negavo I.Laugalienė buvo parašiusi projektą apskrities Kultūros skyriui, juo prašė finansavimo šiai šventei. Deja, nei iš apskrities, nei iš savivaldybės negauta nė lito. Atsakymas buvo neigiamas dėl keleto priežasčių: teigta, kad šventė neturi tęstinumo, per mažas žmonių ratas (šventėje dalyvavo bemaž 60 žmonių). – Norėjau sujungti Kiukiškių kaimo šventę su 12-ąja kraštiečių švente, kuri kasmet vyksta rugpjūčio mėnesį, tačiau atsakymas buvo tas pats ir dar pridūrė, kad tai ne mano rūpestis, – kalbėjo I.Laugalienė.Tačiau dėl šių nesklandumų P.Gargasas nesijaudino: – Tokiai gražiai šventei nepagailėjome pinigų ir iš savos kišenės. Aišku, gaila, kad negavome finansavimo, su daugiau pinigėlių būtume dar gražesnę šventę surengę, tačiau yra kaip yra. Svarbiausias šios šventės tikslas – atminti Kiukiškių gyvenimo būdą, palikti atminimą ateinančioms kartoms, kad jie tapę tikrais europiečiais nepamirštų gražių mūsų protėvių tradicijų.
Kiukiškiai – prarasto kaimo šventė
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai