Kodėl pakelėse masiškai džiūsta uosiai?

Kelią, besidriekiantį link Batakių miestelio, iš abiejų pusių juosia uosių alėja. Vešlių, storais kamienais medžių kasmet vis mažiau – jie nudžiūsta dėl apnikusios ligos. Batakių seniūnas skaičiuoja, kad iš bene pusšimtį metų ošiančios alėjos sveiki liko vos apie dešimt šių lapuočių. Miškininkai sako, kad ši problema uosius kamuoja ne tik Lietuvoje, jie nyksta visoje Europoje.

Prie kelių medžius sodindavo mūsų senoliai, kad keliauninkai rastų pavėsį karštą dieną ar prieglobstį užklupus lietui. Dabar rekomenduojama želdinius sodinti atokiau nuo kelių, kad būtų mažiau žūčių eismo įvykiuose. Uosių alėją, nusidriekusią abiejose Batakių kelio pusėse, pasak seniūno Jono Juozapaičio, naikina kažkokia liga, todėl medžiai kasmet džiūsta ir virsta sausuoliais.

– Jau daug uosių prie kelio į Batakius iškirsta, kasmet jų vis mažiau, kasmet nukertama 5 ir daugiau sausuolių, ten nedaug žaliuojančių belikę. Abejoju, ar yra visiškai sveikų bent 10 medžių. Šiemet nudžiūvo apie 20. Kai parėjau čia gyventi, uosiai jau augo, jiems gal daugiau nei 40 metų, – kalbėjo seniūnas. – Uosiai džiūsta ir kitur. Daug plačiašakių, storakamienių uosių dėl ligos nyksta Ančios šlaituose, sausuolius galime matyti važiuodami link Norkiškės kaimo. Apdžiūsta šaknys ir vėjas išverčia. Šis kelias yra Kelių direkcijos ir medžiai jiems priklauso, todėl seniūnija sausuolių nepjaus.

Pasak Tauragės medelyno viršininko Modesto Žutauto, uosių medelynas nebeaugina jau daug metų. Grybelinė, juos naikinanti liga, kilo iš pietų, dabar vyksta intensyvūs tyrimai. Uosynai džiūsta, nes ligą sukelia predisponuojantys (aplinkos užterštumo, klimato atšilimo) veiksniai. Buvo ir ąžuolai pradėję džiūti, bet šie medžiai atsilaikė, o uosiai Lietuvoje toliau nyksta, jau apie 20 metų.

–  Šlapiose augavietėse medžių rūšis sodinant buvo padaryta išvada, kad šiai ligai atsparus tik juodalksnis. Pirkim uosinius baldus, galbūt ateityje tik iš baldų žmonės pamatys, kaip uosiai atrodė, – kalbėjo medelyno viršininkas. – Gali būti, kad uosiai natūraliai mažės, liks stipriausi individai ir jie vėl užsisės. Tačiau tai tik hipotezė, taip gali ir neįvykti.

Miškininkas teigia, kad uosį, kaip medžių rūšį, būtų labai gaila prarasti, nes šie medžiai vertingi ekologine prasme – ant šių lapuočių gyvena daug retų rūšių vabzdžių, įvairių kitų gyvių. Uosis – kietmedis, vertingas kaip ir ąžuolas, ilgaamžis, mediena labai paklausi baldų pramonėje – jų raštas fantastiškas, tačiau pastaraisiais metais žaliava ir baldai pabrangę, nes uosiai nyksta. Iš uosių negaminami tik lauko baldai, nes ši mediena lauko veiksniams nėra tokie atspari, kaip ąžuolo.

– Pažeisti ligos uosiai specifiškai iš šaknų išlūžta ant šono. Ta problema Europos lygmeniu. Kalnines guobas, augančias pakrantėse, naikino maras – grybų sporos užkimšdavo medžio vandens indus, – pasakojo miško specialistas. – Praėjo maro banga, liko gyvybingiausi individai, kurie masiškai dauginasi, ir vėl gamta atsistato. Tikėkimės, kad ir su uosiais taip turėtų įvykti – tokia gamtos savireguliacija.