Kokią gamtą paliksime savo vaikams, susimąsto nedaugelis

Radusi pašto dėžutėje UAB „Tauragės vandenys“ pranešimą apie tai, kad neprisijungusiems prie nuotekų sistemos gyventojams bus taikomos sankcijos, Jovaruose gyvenanti moteris atskubėjo į redakciją. Jai toks būdas raginti žmones tausoti gamtą atrodo kaip šantažas. „Juk tas prisijungimas kainuoja tūkstančius. O jei aš neturiu pinigų, ką man daryti?“ – klausė ji.
 Teks įrodyti„Tauragės vandenų“ direktorius Eduardas Anulis tvirtina, kad tai joks šantažas, o tiesiog būdas priminti žmonėms, kad gamtos teršti nevalia, ir pasiūlymas, kaip to išvengti.Lapelyje rašoma, jos bus tikrinama, ar gyventojo pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas atitinka LR teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Jei nuotekos kaupiamos rezervuare, bus tikrinamas jo sandarumas ir reikalaujama pateikti nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. O eksploatuojant vietinius buitinių nuotekų įrenginius – įrenginio paso kopiją bei savalaikį aptarnavimą įrodančius dokumentus. Teksto pabaiga skamba ir visai grėsmingai: „Jei bus nustatyta, kad pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas neatinka LR teisės aktuose nustatytų reikalavimų, gyventojams bus taikomos atitinkamos sankcijos (bauda iki 2000 Lt)“.Pasak Jovarų mikrorajone gyvenančios moters, ji ir dauguma jos kaimynų nuotekas kaupia rezervuaruose, jam prisipildžius samdo specialią mašiną, kad jas ištrauktų. Legaliai tai kainuoja 20–30 Lt už kub.m, nelegaliai kur kas pigiau. Esą ji už nuotekų ištraukimą sumoka, tačiau jokio kvito negauna. Taigi ir įrodyti, kad nuotekos reguliariai ištraukiamos, ji negali.E.Anulis pasakojo, kad pasitaiko ir piktybiškai gamtą teršiančių žmonių. Kad nereikėtų dažnai traukti nuotekų iš rezervuaro, jo dugnas tiesiog praduriamas, ir nuotekos bėga tiesiai į gruntą.– Tikrai nesu piktybinė gamtos teršėja, – ginasi moteris. – Nieko prieš būčiau ir prisijungti, tačiau tam prireiks nemažų išvesticijų. Juk vamzdžiai atvedami tik iki sklypo ribos, o iki namo turėsime atsivesti patys, – nuogąstauja moteris.     Jei viskas tvarkoje – niekas „neprikibs“E.Anulis nuramino gyventojus, kad jokio spaudimo jiems nedaroma.– Jei gyventojo pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas atitinka LR teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jei jis turi visus tai patvirtinančius dokumentus – viskas tvarkoje, mes neturime jokių pretenzijų, – tvirtino jis.Vis dėlto direktorius akcentavo, kad ne visi žmonės supranta, kaip svarbu neteršti gamtos.– Todėl ir tenka kartu su aplinkosaugininkais tikrinti, ar gyventojų pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas tikrai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Patikėkite, apie gamtos teršimą, apie tai, kokią ją paliksime savo vaikams, susimąsto nedaugelis. Suprantu, kad vienas iš kelių – kuo daugiau šviesti gyventojus. Tai irgi stengiamės daryti, – patikino UAB „Tauragės vandenys“ direktorius.Kad didžioji dauguma gyventojų nuotekų atsikrato pažeisdami reikalavimus, tvirtina ir įmonės technikos direktorius Jonas Gečas:– Pastaruoju metu kartu su aplinkosaugininkais itin daug sodybų apeiname tikrindami. Tikslių skaičių negaliu pasakyti, bet kad dauguma nuotekų rezervuarų netvarkingi – faktas. Dažniausiai nuotekų rezervuarai būna nesandarūs. Paprastai jie įrengiami keli, o paskutinis būna be dugno. Nuotekos lėtai sunkiasi į gruntą, užteršdamos požeminius vandenis. Vis dėlto nenubaudėme dar nė vieno. Stengiamės tartis geranoriškai – žmonės pažada susitvarkyti per duotus terminus. Tada tikrinsime vėl.„Taip saugoma aplinka“Ar iš tiesų gyventojai spaudžiami pasirašinėti sutartis su „Tauragės vandenimis“? UAB „Tauragės vandenys“ vadovas sutiko apie tai papasakoti plačiau. Kalba pasisuko ir apie kitus įmonės tikslus ir kaip sekasi juos įgyvendinti.– Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daug dėmesio skiriama įvairių aplinkosauginių, su vandentvarka susijusių  projektų įgyvendinimui. Jais siekiama sumažinti paviršinio vandens taršą komunalinėmis, pramoninėmis ir žemės ūkio nuotekomis, mažinti Nemuno baseino, Kuršių marių ir Baltijos jūros taršą, sumažinti gruntinio vandens taršą bei pagerinti geriamojo vandens kokybę. Dabar įgyvendinamas projektas „Vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Tauragės rajone“ (mieste, Gaurėje, Norkaičiuose, Pagramantyje, Dapkiškiuose). Įgyvendinus projektą pagerės gyventojų gyvenimo sąlygos, jos priartės prie Europos Sąjungos standartų. Išplėtus nuotakyno apimtis bus surenkama ir iki normatyvinių rodiklių išvaloma daugiau Tauragės mieste susidarančių buitinių nuotekų, taip bus sumažinama paviršinių vandenų tarša ir išsaugoma aplinka.Įgyvendinant ES finansuojamus vandentvarkos projektus tikimasi, kad prie nuotekų ir vandentiekio tinklų prisijungs visi gyventojai. Įgyvendinant Nemuno žemupio baseino projektą pakako, kad prisijungtų 75 proc. gyventojų. Toks reikalavimas jau įgyvendintas. Žinoma, pasak įmonės vadovų, pažangos reikia siekti visada, būtų idealu, jei prisijungtų visi 100 proc.