Kontrabanda maitina ir pensininkus, ir mafijos vadus

Pirk pigiau, parduok brangiau – šis paprastas verslo principas padeda pragyventi tūkstančiams žmonių, įsikūrusių netoli sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi.Benzinas, svaigalai, cigaretės – viskas anapus sienos kainuoja mažiau, tačiau vežėjų ir pardavėjų gyvenimas pastaraisiais metais tampa vis sunkesnis, pelnas mažėja, o kartais net gresia mirtinas pavojus.
48 metų Aldeminas Mikalauskas prieš kelias savaites pasijuto kaip antrą kartą gimęs. Šis kaunietis valstybės sieną iš Rusijos kirto užminuotu automobiliu. Mikroautobusu „Volkswagen Transporter“, po kuriuo buvo pakišta bomba, nuvažiavo 112 kilometrų. Pavojingą radinį Ramoniškių pasienio kontrolės poste (Šakių r.) neutralizavę „Aro“ išminuotojai aiškino, kad 200 gramų trotilo nesprogo tik todėl, kad vienoje vietoje buvo netinkamai sujungti laidai.Senbuviai saugo savo valdasA.Mikalauskas buvo nuvykęs į Krasnoznamenską nusipirkti pigesnių degalų, bet plačiau apie savo veiklą kalbėti nepanoro. Kalbesni buvo vyrai, šalia pasienio laukę, kada bus galima keliauti į Rusiją.„Pigesnių prekių į Rusiją važiuojantys vyrai konkuruoja. Vietiniai prekeiviai nemėgsta vadinamųjų mandriakų, kurie nepritampa prie senbuvių.Mano pažįstamas, bandęs imtis šito verslo, vieną dieną po puotos nespėjęs persirengti drabužių, į pasienio postą atvyko su kostiumu ir kaklaraiščiu. Vien dėl to jį puolė mušti“, – pasakojo vienas vyriškis.Po šio įvykio „Lietuvos ryto“ korespondentės dar kartą apsilankė pasienio miestuose, kurių gyventojai jau daugelį metų gyvena iš to, ką nusiperka Rusijoje ir parduoda Lietuvoje.Benzino paklausa mažėja„Jei Sovetske benzinas brangs, nebeapsimokės juo prekiauti“, – pripažino tauragiškis, jau dešimt metų iš Sovetsko į Tauragę vežiojantis pigesnius degalus.Vyras skundėsi, kad tauragiškiai nebeišperka iš Rusijos atgabento benzino, tad ne kasdien jo parveža.Į kaimyninę šalį jis vyksta beveik tuščiu šimto litrų talpos baku, o sugrįžta pilnu. Pastaruoju metu benziną perka iš degalinių. Anksčiau Sovetske veikusių nelegalių prekybos taškų nebėra.Litras benzino Sovetske dabar kainuoja beveik 2 litus. Pakilus degalų kainoms Rusijoje, benziną pardavinėjančiųjų pelnas sumažėjo.Kaip ir kituose pasienio miestuose, tauragiškiai benzinu prekiauja garažuose.Kita gerai žinoma vieta, kur galima įsigyti pigesnio benzino, – pačiame miesto centre, šalia turgelio Spaustuvės gatvėje. Čia ryte stovi iki dešimties mašinų (anksčiau būdavo pilna gatvė), kurių bagažinėse – metalinės talpyklos su degalais.Į šią gatvę užsuka ir policininkai. Jie prekiautojus nubaudžia tuomet, kai užfiksuoja nelegalų sandorį. Prekeiviai pripažino, kad baudų už nelegalią prekybą neišvengia, bet net ir jas sumokėjus vis tiek apsimoka pardavinėti benziną.Nauja tvarka tirpdo eilesPo to, kai buvo sugriežtinta vykimo į Rusiją tvarka, pasienyje gerokai sumažėjo automobilių eilės.„Jeigu iš Rusijos gabentume tik tiek prekių, kiek yra leidžiama įvežti per parą, nieko neužsidirbtume.Todėl kiekvienas stengiasi parsigabenti daugiau prekių. Dabar į Rusiją važinėja tik tie, kurie pasienyje moka „stavkes“, žino, kiek ir kam reikia duoti kyšio“, – pasakojo vienas prekeivis.Lietuviams – naujos degalinėsŠakietis Rimantas Mickaitis per dieną sieną kerta du tris kartus. Jis, kaip ir dauguma vairuotojų, gabena benziną – į Rusiją nuvažiuoja beveik tuščiu baku, o grįžta pilnu.Ramoniškių pasienio postą kirtusiems vairuotojams į Rusijos gilumą nereikia važiuoti – čia pat, maždaug šimtas metrų nuo užkardos, yra kelios degalinės. Šalia – kioskai, kuriuose pilna įvairiausių prekių. Čia ir litai keičiami į rublius.„Visą parą viskas perkama šalia sienos. Rusai čia pastatė degalinių, kad lietuviams nereikėtų važiuoti iki artimiausio miesto – už beveik 25 kilometrų esančio Krasnoznamensko. Į jį vykstame pirkti dujų.Anksčiau rusai dar pigesnį benziną slapta pardavinėjo miške, bet kažkas pranešė milicininkams“, – pasakojo vienas pašnekovas.Jis pripažino, kad šiose vietose parduodamo benzino į savo automobilio baką nepiltų: „Kai kas įsipila ir tokio benzino, bet jis atskiestas etilo spiritu. Šie degalai gadina variklį, o jo garai pavojingi sveikatai“.Prekės plačiai pasklindaLietuviai iš Rusijos gabena ne tiktai benziną, bet ir alkoholį, cigaretes, cukrų, kitas prekes.Pasienio gyventojams leidžiama per parą įsivežti tik du pakelius cigarečių, stipraus alkoholio butelį, kilogramą cukraus, nedideliais kiekiais kitų prekių. Moterys Sovetske perka batus, paltus, staltieses, ūkines prekes.Jurbarkiečiai ir kitų miestų gyventojai pelnosi pardavinėdami degtinę, vadinamą pilstuku. Tokiame butelyje su banderole – vandeniu atskiestas techninis spiritas. Jį pasienio gyventojai Rusijoje perka už 3,5 lito, o grįžę parduoda už 9 litus.Rusijoje gaminamos cigaretės „Saint George“ – populiariausios. Šias cigaretes rūko ir Anglijoje, Ispanijoje uždarbiaujantys lietuviai.Vienas pakelis „Saint George“ Rusijoje kainuoja apie 40-50 centų, o Lietuvoje – nuo pusantro iki 1,7 lito.Jurbarke rusiškų prekių galima įsigyti prekybos kioskuose, taškais vadinamuose butuose, degalų – garažuose. Kiekvienas pardavėjas turi nuolatinių klientų.Brangios vizos žlugdo versląTauragėje, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, iki pietų veikiančiame turgelyje, rusiškų prekių siūlo būrelis moterų. Tai – legali prekyba.Nors iš Sovetsko prekių leidžiama įsivežti mažai, turgaus prekystaliai nuo jų lūžta.„Mano pelnas – ašaros. Slaugau motiną, verčiuosi žemės ūkio darbais. Kai turiu laiko, dirbu turguje.Po savaitės mano viza baigsis, naujos nebepirksiu, į Sovetską nebevažiuosiu. Viza ir sveikatos draudimas metams nuo šiol kainuoja 600 litų, o vienkartinė – 200 litų. Už prekybą turguje kas mėnesį moku maždaug pusšimtį litų – aš tiek pinigų nebeužsidirbsiu.Kai būdavo sunku rasti darbo, tauragiškiai važinėdavo į Sovetską. Dabar darbo yra. Tačiau dauguma pasienio gyventojų vis tiek verslą sieja su Rusija.Pašiurpome, kai sužinojome, kiek reikės už vizą mokėti, – didelės kainos apribojo mūsų prekybą“, – atviravo pirkėjų laukianti moteris.Keikia Briuselio tvarkąPamario gyventojai, dešimtmetį dirbę „Karalienės Luizės tilto nešikais“, irgi pamažu traukiasi iš šio verslo.Lietuvai 2004-ųjų gegužę įstojus į Europos Sąjungą aukso gysla nutrūko. Į Rusiją nenukeliausi be brangiai kainuojančios vizos. Reikia didelės prekių apyvartos, kad išlaidos atsipirktų.Be to, pagal ES tvarką, pasienio teritorijos (iki 15 kilometrų spinduliu) gyventojams yra perpus sumažinta leistinų įsinešti prekių kvota.„Tokia tvarka diskriminuoja šio rajono žmones, juk tai draudžia Lietuvos Konstitucija“, – piktinosi Pagėgių gyventoja, daugelį metų pigių prekių keliaudavusi į Sovetską.Slapti kontrabandos sandėliaiPrieš dešimtmetį cukrumi buvo nusėti tilto pakraščiai, nes valstybė neribojo per parą įsinešamo svorio. Dabar jau neapsimoka maišeliais tempti cukraus į Lietuvą, nes kainų skirtumas nepadengia išlaidų.Pogrindiniai cukraus fasavimo cechai Tauragėje kadaise samdė paauglius ir pagyvenusias moteris, kad nešiotų cukrų iš kito Nemuno kranto. Per dieną vienas nešikas užsidirbdavo apie 50 litų.Tie laikai seniai praėjo. Dabar pasienio zonos gyventojai dažniau sukasi stambiame kontrabandos versle. Už dosnų atlygį jie savo tvartus, malkines, pašiūres, rūsius bei palėpes paverčia nelegaliai per Nemuną atgabentų rūkalų sandėliais.Lumpėnų, Šakininkų, Paleičių, Plaškių, Bardinų, Kentrių kaimuose vos ne kas antra sodyba – krėsta, jų šeimininkai tardyti ar bausti.Meistrams darbo netrūksta„Žinoma, legaliai kone kasdien kertančiųjų sieną ir iš Sovetsko gabenančiųjų leistinais kiekiais benziną, automobilines dujas, cigaretes, spiritą, vaistus dar yra.Tiesa – tik kelios dešimtys, daugiausia garbaus amžiaus“, – pasakojo Klaipėdos muitinės Panemunės posto viršininkas Robertas Mileris.Pagėgių gyventojas Nerijus, vežiojantis iš Sovetsko trečdaliu pigesnį benziną, šį darbą vadina amatu. Kad gautų didesnį pelną, taiko ir technines naujoves.Pavyzdžiui, automobilių dirbtuvėse suspaustu deguonimi išplėtė mašinos benzino baką, kuriame dabar telpa 7 litrais daugiau degalų. Kiti privirina dvigubus bako dugnus ir taip padidina talpą.„Aš nevagiu, sumoku rusams už reikalingą prekę ir parduodu Lietuvoje, kur ji kainuoja gerokai daugiau“, – sakė vyras.Dirbtuvėse meistrai pagamina ir tuščiavidurius posparnius, pritaikytus spiritui gabenti.„Aš alkoholį parsinešu vaikiškų gėrimų buteliukuose, į kuriuos perpilu įsigytą brendį. Naujus kamštelius nusivežu ir užmaunu taip, kad niekas neįtartų, jog tai – rankų, o ne technologinės linijos darbas“, – didžiavosi savo išmone prekeivis.Bet tokių mažmenininkų kaip jis – vos vienas kitas. Visos šios techninės išmonės padeda įvežti palyginti nedidelį kiekį kontrabandos, pelnas mažas. Dažniausiai pigesnės prekės sunaudojamos savo reikmėms.Ruošiasi žiemos sezonuiTiesa, yra dar vienas būdas užsidirbti nagingiems pasienio zonos gyventojams.Dabar jie gamina didžiules roges, kuriomis užšalusiu Nemunu kontrabandininkai temps iš Kaliningrado srities cigarečių krovinius.Moterys iš baltų paklodžių siuva maskuojamuosius drabužius naktiniams žygiams. Pareigūnai neseniai vienoje troboje užtiko kelias prie siuvamųjų mašinų plušančias moteris. Tiesa, šitokia veikla nėra draudžiama, todėl jiems beliko skėstelėti rankomis.Kelių šimtmečių tradicijaŠiame krašte, per kurį teka Nemunas, taip buvo visais laikais. Iš Rytų Prūsijos į carinės Rusijos valdomą Lietuvą šimtmečiais „šmugelninkai“ tempė pigesnes prekes, rizikavo gyvybe ir apgaudinėjo valdžią. Ir tada, ir dabar gražiausius namus ir sočiausią kąsnį turi tie, kurie moka apeiti įstatymą. Kontrabandos apimtis – milžiniška. Turguje ir taškuose rusiškas cigaretes pardavinėja garbaus amžiaus moterys ir vyrai.Iš tos pačios neišsenkamos gyslos maitinasi ir pensininkai, ir mafijos šulai.