Kultūros centrų laukia permainos

Spalio mėnesį Jurbarko rajono mero  potvarkiu sudarytai darbo grupei buvo pavesta užduotis parengti Jurbarko rajono kultūros įstaigų optimizavimo projektą. Prie projekto, kuris šį mėnesį bus atiduotas rajono tarybos teismui, dirbo grupės pirmininkas, vicemeras Egidijus Giedraitis, Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys, Viešvilės seniūnijos seniūnas Valentinas Kucinas, Jurbarko Viešosios bibliotekos vedėja Nijolė Masiulienė, Jurbarko kultūros centro direktorė Danutė Samienė, Raudonės pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Staponas, Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Su pastarąja ir pasikalbėjome apie tai, kokios pertvarkos slypi šiame projekte, ir kokia ateitis laukia rajono kultūros darbuotojų. 
Radeta Savickienė teigė, jog visos projekte numatomos permainos ir pertvarkymai buvo planuojami keletą metų. Prieš vardindama numatomas pertvarkas ji patikino, jog nors projektas ir buvo rengiamas siekiant taupyti, svarbiausias kultūros įstaigų tinklo optimizavimo tikslas visgi yra kultūros centrų, esančių kaimo vietovėse, darbo kokybės gerinimas. Išanalizavusi visus dabar Lietuvoje veikiančius kultūros modulius, darbo grupė priėjo išvados, kad geriausiai veikia tie kultūros centrai, kurie turi savarankiškumo statusą. Mūsų rajone juridinį statusą turi tik Jurbarko kultūros centras. Visi kiti rajone esantys kultūros centrai yra jo filialai. Esant tokiai struktūrai, pasak R. Savickienės, nori ar nenori, pagrindinė kultūrinė veikla verda mieste. Ji įsitikinusi, jog kaimiškose vietovėse esantiems  kultūros centrams savarankiškumas leistų patiems formuoti kultūros politiką, patiems spręsti kadrų parinkimo klausimus bei imtis iniaciatyvos ieškant papildomų lėšų. Projekte numatoma steigti regioninius kultūros centrus, kurie veiktų savarankiškai ir turėtų savo filialus. Kultūros centrų aptarnaujamos teritorijos būtų suskirstytos geografiniu požiūriu.  Vienas iš regioninių centrų įsikurtų Viešvilėje ir veiktų  kaip Mažosios Lietuvos kultūros centras. Šio centro filialu taptų Smalininkų kultūros centras.Kitas centras, kaip žemaitiškos kultūros atspindys, veiktų Eržvilke. Jam priklausytų  Vadžgirys, Šimkaičiai ir Kartupiai. Ir pats didžiausias centras įsikurtų Veliuonoje. Vakarų Aukštaitijos kultūros centrui būtų priskirti Juodaičiai, Seredžius, Raudonė ir Klausučiai.Na, o prie centrinio – Jurbarko kultūros centro, „prisiglaustų“ Žindaičių, Skirsnemunės ir Girdžių kultūros židiniai. Skirstant etatus regioniniuose kultūros skyriuose bus atsižvelgiama į filialų ir juose esančių kolektyvų skaičių, nes pats didžiausias projekto rengėjų noras yra užtikrinti galimybę užsiimti norima veikla kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. Visuose kultūros namuose liktų po 0,5 etato renginių organizatoriaus-koordinatoriaus pareigybės. Dirbančiam šį darbą asmeniui prie 0,5 etato dar būtų pridedama 0, 25 etato už kultūros centro priežiūrą ir švaros palaikymą. Į šį darbuotoją galėtų kreiptis vietos žmonės ir išsakyti savo pageidavimus apie veiklą, kuria norima užsiimti. Kartu su jais dirbtų specialistai – choreografai, chorvedžiai, meno vadovai, muzikantai  ar teatro režisieriai. Žodžiu, tie specialistai, kurių reikia tai bendruomenei. Skirstant etatus bus žiūrima, kiek kolektyvų ir veiklos turi darbuotojas. Savaime suprantama, jog teatro režisierius ar choreografas, turintis tik vieną kolektyvą, negalės tikėtis pilno etato. Ir priešingai, jeigu atsiras daugiau šokančių kolektyvų keliuose filialuose – etatai būtų pridedami. Iki šios dienos Jurbarko kultūros centre ir jo filialuose yra 73,5 etato. Tai bendras meninių darbuotojų ir administracijoje dirbančių žmonių skaičius. Po siūlomos reformos šis skaičius sumažėtų 9,5 etato.  Viešvilės kultūros centre būtų 7 etatai. Į šį skaičių įskaičiuoti ir būsimi etatai Smalininkų filiale.Viešvilės kultūros centre atsirastų direktorius, chorvedys, dailės studijos vadovas, teatro režisierius ir t.t. Eržvilko kultūros centre būtų įsteigta  8,25 etato, Veliuonoje – 12, o Jurbarko kultūros centre –  36,75 etato. Apie tai, kiek ir kokių etatų reikia, spręstų pats įstaigos vadovas. Kalbėdama apie darbo užmokesčio skaičiavimo principus, Radeta Savickienė tikino, jog tokia pati apmokėjimo už darbą su kolektyvais sistema išliks tik aukšto meninio lygio pasiekusių kolektyvų vadovams. Filialuose ir regioniniuose kultūros centruose dirbančių specialistų atlyginimai būtų skaičiuojami pagal lentelę, kurią darbo grupė „nusižiūrėjo“ nuo  kultūros ministerijos sukurtos lentelės, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai  kultūros ir meno darbuotojams, dirbantiems su kolektyvais, dalyvaujančiais dainų šventėse. Ir nors ne visi parametrai iš šios lentelės tinka, visgi sudarant projektą  pavyzdžiu buvo pasirinkta skaičiavimo metodika, kai kiekvieno kolektyvo  vadovo, dirbančio ne regioniniame centre,  pareiginę algą sudarytų trys dalys. Aukštąjį išsilavinimą turinčio žmogaus pareiginės algos koeficientas būtų 9, turinčio neuniversitetinį –  8, įgijusio vidurinį išsilavinimą iki 1995 m – 7 ir neturinčio aukštesniojo – 6 balai. Antrą dalį sudarytų papildomi koeficiento balai, kurie skaičiuotųsi pagal tokią tvarką – jeigu žmogus, dirbantis  kultūros centro filiale,  turi tik vieną kolektyvą, jam būtų mokama tik bazinio dydžio alga.  Papildomi koeficiento balai prisidėtų už papildomą turimų kolektyvų skaičių. Pvz. jeigu vadovas turi 2 kolektyvus viename ar dviejuose filialuose, tai prie gaunamo koeficiento prisidėtų dar vienas balas. Jeigu 3 kolektyvus plius 2 ir t.t.  Radeta Savickienė mano, jog  daugiausiai vienas vadovas galėtų turėti keturis kolektyvus, nes kokybiškai paruošti daugiau kolektyvų yra neįmanoma fiziškai. Trečia algos dalis priklausytų nuo tame kolektyve esančių narių skaičiaus. Paprastai kolektyvuose yra iki 16 žmonių (išskyrus chorus). Taigi žmonės, norintys užsidirbti, stengtųsi įtraukti kuo daugiau žmonių, ir taip būtų  išspręstas specialistų klausimas.Pavyzdžiui, Juodaičiuose yra norinčių užsiimti menine veikla, tačiau ten labai sunku prisivilioti specialistus dėl didelio atstumo. Viena iš skatinančių priemonių, kurios meno vadovus paskatintų rinktis atokesnius rajono kampelius, būtų iš anksto numatytas ir patvirtintas kelionių išlaidų kompensavimo mechanizmas. Kelionės išlaidų kompensavimu galėtų pasinaudoti tik filialų darbuotojai, vykstantys iš regioninių centrų į kaimus.Yra ir liūdnoji projekto pusė –  keleto filialų uždarymas. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, planuojama uždaryti 7 filialus. Pagrindinė uždarymo priežastis – šių centrų neveiklumas. Pašaltuonyje dirbanti teatro režisierė jau dabar važinėja į Tauragę ir vietos kultūros centrui skiria nepakankamai laiko. Ji turi 0,5 etato. Pavidaujyje dirbantis meno vadovas, irgi turintis tik 0,5 etato, daugiausiai laiko skirdavo  parodoms.Po pusę etato turi ir Paulių bei Vytėnų kultūros darbuotojai. Tamošių filialas jau seniai nebevykdo jokios veiklos, tad jų uždarymas tik formalumas. Bus naikinamas ir Jurbarkų kultūros centras, nes ši gyvenvietė yra arti miesto. Manoma, jog   gyventojai užsiėmimų gali rasti mieste. Ir dabar Jurbarkų kapela „Šilas“ repetuoja Jurbarko kultūros centre. Na, o Stakiuose susidarė dar kitokia situacija. Čia kultūros centro nebereikia patiems gyventojams. Radeta Savickienė pasakojo, jog buvo nuvykusi tenai, kai vyko seniūnaičių rinkimai, ir pati bendruomenė tikino neturinti laiko užsiėmimams ir vienintelė rajone atsisakė kultūros įstaigos specialisto paslaugų. Tačiau ir ten, kur bus uždaromi kultūros centrai, žmonės nebus palikti be dėmesio. Jeigu atsiras žmonių, norinčių šokti, dainuoti ar vaidinti, jie galės kreiptis į jų regione esantį kultūros centrą ir jiems bus skirtas specialistas, su kuriuo norima veikla galės užsiimti bendruomenės namuose ar mokyklose. Metų pabaigoje vyktų visų rajone esančių kolektyvų peržiūra, per kurią būtų matomi darbo rezultatai.Jeigu naujai susikūręs ar jau veikiantis kolektyvas būtų perspektyvus, galintis pasiekti aukštą lygį, jo vadovui būtų peržiūrimas pareiginės algos koeficientas.Radeta Savickienė tikino, jog ši programa pirmiausiai buvo pristatyta kultūros darbuotojams bei seniūnams. O ir prieš rengiant programą buvo važiuojama į seniūnijas, mokyklas, bendruomenes ir visi ten išgirsti nuogąstavimai bei lūkesčiai buvo sudėti į šią programą. Paklausta, kiek tikimasi sutaupyti, kultūros skyriaus vedėja tikino, jog kol kas apie tai dar sunku kalbėti, nes projekto, jeigu jam bus pritarta, pradžioje dar reikėtų išmokėti išeitines, bet vėliau  tai atsipirktų, nes nebereikėtų mokėti už pastatų šildymą, atlyginimų atleistiems darbuotojams ir t.t.Taip pat kol kas dar nežinoma ir kiek kokių darbuotojų liks dirbti. Nežinia, kokios bus jų kategorijos ir kokio dydžio atlyginimai jiems bus skaičiuojami. Tačiau tuo, kad ši programa suteiks daugiau laisvės ir saviraiškos kaimiškose vietovėse dirbantiems meniniams vadovams, R. Savickienė neabejoja. Janina Sabataitienė | “Mūsų laikas”