Mokyklos likimas – dešimtokų rankose?

Žinodamas, kad Tauragės jaunimo mokykla po ilgos pertraukos pagaliau turi naują direktorę, panūdome pasiteirauti, kaipgi sekasi naujai vadovei. Audiencijos pas Loretą Dmitrijavienę pasiprašyti panorau ir todėl, kad sklido kalbos, jog mokykloje kyla neramumai.
Kad bus labai sunku, nesitikėjo Kadangi esu ne vietinis, nuvykęs prie mokyklos, sukau ilgus ratus aplink bendrabučio tipo pastatą, kol prie pat skarda kaustytų durų berūkančių dviejų mergaičių išdrįsau paklausti, kaip patekti į mokyklos patalpas. Mergaitės, nė kiek nesikuklindamos, ta pačia ranka, kuria laikė rūkstančias cigaretes, parodė kaustytų durų link ir dar jas pravėrė. Įėjus vidun pirmas įspūdis – kad patekau ne į mokyklą, o į neaiškaus plauko gyventojų bendrabutį, kurio koridoriais siautėjo padūkusios jų atžalos. Kažkurios paklausiau, kaip rasti direktorę. Įėjęs į nurodytą kabinetą susidūriau su Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus delegacija su vedėju Egidijumi Šteimantu priešaky. Mandagiai užvėręs duris nusprendžiau palaukti mokytojų kambaryje. Bestoviniuodamas stebėjau, kaip mokiniai laužo iš mokytojų kambario nugvelbtą šepetį. Sudrausminau. Vaikams buvo nė motais. Pusvalandžiuką patrypčiojęs mokytojų kambaryje ir sulaukęs, kol išvyko „švietimiečių“ delegacija, įsiprašiau į direktorės kabinetą, ant kurio durų tebekabo sena lentelė su užrašu „Direktoriaus pavaduotoja“. – Varna tupi ant šakos ir tauškia, kad pas jus mokykloje dedasi nelabai malonūs dalykai, – pradėjau kalbą. Direktorė atsakė klausimu – iš kur sužinojau. Tačiau papasakojo, dėl kokios priežasties kalbos tą „betupinčią ant šakos varną“ pasiekė. Paaiškėjo, kad Tauragės jaunimo mokyklos naujoji vadovė, dar neapšilusi kojų, naujuosius mokslo metus pradėjo ketinimais įvesti kardinalias ugdymo proceso permainas. Prieš mėnesį direktoriauti pradėjusi Loreta Dmitrijavienė, prieš ketindama dalyvauti konkurse direktorės pareigoms eiti, šiek tiek nutuokė, kokia padėtis jos laukia mokykloje, tačiau kad taip bus – nesitikėjo. Sulaukė ultimatumo Visų pirma direktorei į akis krito netvarka mokykloje: pridergta laiptinė, nusiaubtos klasės, kai kur matyti padeginėjimo žymių. Direktorė nenusiminė ir sugalvojo įvesti kabinetinę sistemą. Iki tol kiekviena klasė turėjo atskirus kabinetus, į kuriuos ateidavo skirtingų dalykų mokytojai. Kita naujovė – integruotas darbinis mokymas. Įvedant jį tikėtasi, kad mokiniai besimokydami patys prižiūrės, tvarkys ir remontuos mokyklą. Ir dar – direktorė pareikalavo mokinių… lankyti pamokas. Šios kelios naujovės iškart sulaukė mokinių pasipriešinimo.Mokslo metų pradžioje direktorė su mokyklos bendruomene aptarė mokyklos viziją ir paprašė mokinių pateikti savo pasiūlymus raštu. Vietoj pasiūlymų direktorė sulaukė mokyklos dešimtokų ultimatumo, kuriame, nors ir su klaidomis, aiškiai išdėstyta, kad jokių pasikeitimų mokiniai nenori, o jei direktorė spyriosis, jie išeisią į vakarinę mokyklą. Štai jums netaisytas mokyklos dešimtokų raštas: „Pareiškimas! 10 kl. Mūsų klasė pritaria kabinetinei sistemai! O visai nepritariam kad vyks pamokos ir kartu reiks dirbti darbus! Manau mums geriau bus eiti į vakarinę nei čia, jeigu iškart gazdina su socialine darbuotoja! Ankščiau to čia nebuvo einu ilgą laiką į jaunimo mokykla ir to ankščiau nebuvo nei dabar! Atėjot ir mėginate kažką padaryti Kažin ar pavyks jums! Mes tokioms taisyklėms nesutinkame! Ir jeigu norit likti be mokinių ir darbo tai veskite tokias žiaures taisykles! 10 klasė!!!“Besišnekučiuodami su direktore išėjome į mokyklos kiemą. Ant suoliuko sėdėdami du mokiniai lukšteno saulėgrąžas ir spjaudė kur papuola. Direktorės sudrausminti, jie ne tik nesiliovė, priešingai, stengėsi nuspjauti kuo toliau, kad krintantys lukštai pasiektų mūsų batus. Neapsikentęs spjaudalių paklausiau, ką jie darytų tuomet, jei liepčiau jiems viską surinkti?– Mentai neprivertė surinkti, o tu tai tikrai nepriversi, – atšovė vaikinukas.   Gali būti uždaryta Kad Tauragės jaunimo mokykloje visko būdavo, patvirtino ir Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas.– Pernai lankydamiesi šioje mokykloje pamatėme, kad joje visiška betvarkė. Vaikai mokykloje išbūdavo dvi pirmas pamokas, geriausiu atveju – tris, iki 11 valandos. Pavalgydavo pietus ir eidavo namo. Visi kiti darbai, kurie vykdavo po 11 valandos, būdavo tiktai dokumentuose, nes paprasčiausiai mokykloje vaikų jau nebebūdavo. Nebent – vienas kitas. Pakeisti tokios situacijos nebuvo įmanoma, nes nelabai ėjo rasti bendrą kalbą su direktoriaus pavaduotoja, tuo metu laikinai ėjusia direktoriaus pareigas. Nauja mokyklos vadovė teikia vilčių, kad mokykla šiemet taps tokia, kokia išties turi būti. Mes lankomės mokykloje ir vadovę esame įpareigoję kiekvieną dieną po kiekvienos pamokos mus informuoti, kiek tuo metu mokykloje yra mokinių, kas lanko ir kas nelanko pamokų ir kokios nelankymo priežastys. Kartu su direktore stebėsime situaciją, ar klasės auklėtojai dirba, ar žino, kur yra mokiniai. Jeigu matysim, kad mokiniai mokyklos nelanko, teiksim siūlymą rajono politikams dėl mokyklos uždarymo ir dėl mokyklą lankiusių mokinių išskirstymo į jų jau anksčiau lankytas rajono pagrindines mokyklas. Mes išties norime, kad Jaunimo mokykla egzistuotų. Viskas priklauso nuo komandos, nuo kolektyvo ir nuo moksleivių. Galų gale jie patys turi pasakyti, ar jiems ši mokykla reikalinga. Mokyklai skiriamos didžiulės valstybės lėšos ir jei paaiškės, kad mokiniams mokykla nereikalinga, šių lėšų švaistyti neleisime, – savo griežtą nuomonę išsakė vedėjas.Paaiškėjo, kad daug šurmulio ir mokinių nepasitenkinimo sulaukęs integruotas darbinis mokymas Jaunimo mokykloje ne naujiena. Pacituosiu atsitiktinai internete rastą mokyklos vizitinę kortelę, kurią kažkada parašė tuometinė mokyklos direktoriaus pavaduotoja Alma Šlakaitienė: „Žinome, jog ne visi jaunuoliai tęs mokslus profesinėse ar kitose mokyklose, todėl savo mokykloje stengiamės jiems suteikti kuo daugiau ir įvairesnių praktinių įgūdžių. Mokykloje vykdomas ikiprofesinis mokymas. Jaunuoliai mokomi statybos darbų: supažindinami su statybinėmis medžiagomis, pastatų dalimis, mokomi statybinės braižybos, tinkavimo, mūrijimo, betonavimo (gamina šaligatvio plyteles, trinkeles, bortelius, stulpelius), dažymo, plytelių klijavimo. Merginos išmoksta konstruoti, modeliuoti drabužius, siūti“. Perskaitęs tokius žodžius, nejučia pagalvoji, kad aprašoma mokykla turi blizgėti iš toli, o išpuoselėti kabinetai turėtų būti nukrauti mokinių rankdarbiais. Švietimo skyriaus vedėjo E.Šteimanto nuomonė apie integruotą darbinį mokymą kardinaliai skiriasi nuo mokinių ir kai kurių ilgamečių mokyklos darbuotojų. Pasak vedėjo, Jaunimo mokyklos darbo specifika ir yra tokia, kad viskas joje turi būti integruojama ir visa mokomoji veikla būtų grindžiama tam tikrų darbinių įgūdžių formavimu. – Šios mokyklos mokiniai turėtų suprasti, kas yra profesinis orientavimas ir integruotas mokymas, kurį siūlo mokyklos vadovė. Mokiniai, tvarkydami savo mokyklą, gali pabūti ir dažytojais, ir tinkuotojais, ir tapetuotojais, ir valytojais, žodžiu, įgyti tų įgūdžių, kurių ateityje jiems gali prisireikti, – kalbėjo E.Šteimantas.Švietimo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad jei mokykloje lankomumas nepagerės, ji gali būti uždaryta nuo Naujųjų metų. Pokyčiai trikdo O štai direktorės pavaduotoja, ilgą laiką laikinai ėjusi direktoriaus pareigas Rasutė Kazlauskienė turi visiškai kitokią ugdymo viziją. Ji tvirtina žinanti, ko reikia šiandieniniam šios mokyklos moksleiviui. – Gerai pažįstu šiuos mokinius ir esu susidariusi nuomonę, ko jiems šiandien reikia. Tai nėra tie vaikai, kuriuos džiugintų darbinė veikla. Jiems reikia konkretumo, griežtumo. Jei juos domintų darbas, jie ieškotųsi darbo, bet jie ieško mokyklos. Šios permainos ir mus šiek tiek trikdo, – pokyčiais mokykloje stebėjosi direktorės pavaduotoja. Bekalbant su ja į kabinetą įsiveržė maištingosios dešimtokės ir sušuko: – Mes labai mylim savo pavaduotoją ir mes jos taip lengvai tikrai nepaleisim!