Namai „dvyniai“ nebe vienodi

Daugiabučių renovacija Tauragėje tik įsibėgėja. Galbūt tai ir lemia atsainų, kartais net priešišką vietos gyventojų nuomonę apie gyvenamojo namo atnaujinimą. Tauragės butų ūkio administracija viliasi, kad laikui einant priešiškumas mažės, o Tauragė gražės. Gyventojai nuogąstauja dėl būsimo įsiskolinimo bankams už renovacijai skirtas lėšas.
 „Dvynių“ išvaizda – skirtinga Temą rašiniui padiktavo skaitytojų dėmesys dviem iki šiol buvusiems identiškiems pastatams pačiame miesto centre – Dariaus ir Girėno gatvės 18 ir 20 namams. Vienas „dvynių“, stovintis priešais Savivaldybės administracijos pastatą, jau renovuojamas. Darbaus baigti ketinama šių metų lapkritį. O kitas pastatas tebėra toks, koks buvo ir, panašu, dar ilgai toks bus – jo gyventojai kategoriškai nusistatę prieš pastato renovaciją. Gali būti, kad tokiais „dvynių“ skirtumais tauragiškiai ir miesto svečiai galės „džiaugtis“ dar ne vienerius metus. Atsisakymo motyvas – balkonai Butų ūkio vadybininkė Gintarė Rakauskienė, kuruojanti daugiabučių renovaciją mūsų mieste, sako, kad niekas negali paveikti proceso – tik patys gyventojai. O jie griežtai nusistatę prieš namo renovavimą.– Jų nuomonę bandėme pakeisti jau ne kartą, skaičiavome ir vėl iš naujo perskaičiavome galimas išlaidas. Tačiau šito namo gyventojai nepalenkiami. Jie įsitikinę, kad pastato balkonus turi remontuoti ir už darbus apmokėti miesto valdžia. Jokie argumentai šiame pastate gyvenančiųjų arba butus turinčiųjų neįtikino. Turime vilties, kad nepalanki nuomonė pasikeis po ateinančio šildymo sezono, – aiškina G.Rakauskienė.Namą administruojantis Butų ūkis, vadybininkės žodžiais, surengė tris specialiai renovacijos klausimui spręsti skirtus butų savininkų ir gyventojų susirinkimus, įdėjo daug pasirengiamojo darbo namo renovacijai, bet viskas nuėjo perniek.– Kadangi už pastato renovaciją moka gyventojai, jų balsas lemiamas. Savivaldybė šiuo atveju turi tik patariamąjį balsą, – apgailestauja pašnekovė. Klausosi kaimynų patirties Iš 24 daugiabučio butų savininkų už renovaciją pasisako tik 2–3 žmonės. Gyventojai savo motyvaciją grindžia tik finansiniais motyvais – jie nenori įsiskolinti bankams.– Be to, kiek apsiklausinėjome, iš tos renovacijos nėra tiek jau daug naudos, kiek skelbiama. O kainos didelės ir kasmet didėja. Pavyzdžiui, gretimame dabar renovuojamame pastate už buto renovaciją paprašyta apie 40 tūkstančių litų. Kai pats butas kainuoja tiek pat, kaina tikrai didelė. Tuo labiau, kad patys statybininkai garantuoja tik 2–3 laipsniais šiltesnį būstą, taigi ekonomijos nedaug, – Dariaus ir Girėno 20-ojo namo gyventojų nuomonę dėstė moteris. Tiki renovacijos nauda Skeptikams, apskritai abejojantiems daugiabučių renovacijos nauda G.Rakauskienė turi pasakyti labai daug. Visų pirma, visiems darbams suteikiama 5–10 metų garantija. Vadinasi, ne tik darbus atlikusieji, bet ir namo administratorius – Butų ūkis – per šį laikotarpį jaus atsakomybę už darbų kokybę. G.Rakauskienė neslepia džiugesio ir kalbėdama apie ekonomiškumą.– Labai geranoriškai į finansavimą žiūri bankai. Paskolos, kurios imamos daugiabučių renovacijai, banko nėra vertinamos, kai svarstomas gyventojo mokumas. Nebekalbu apie tuos gyventojus, kuriems apskritai nereikia mokėti jokių įmokų, – tuos, kurie gauna kompensaciją už šildymą. Sutinku, kad tai skamba nerealiai, bet taip yra ir tai jau vyksta mūsų mieste. Tad, manau, geriausi argumentai abejojantiems renovacijos nauda ateis su laiku, kai naudą pajutusieji ims naujienomis dalintis su kaimynais, – įsitikinusi Butų ūkio vadybininkė G.Rakauskienė.Pašnekovės teigimu, renovuotų pastatų gyventojai šaltuoju metų laikotarpiu už buto šildymą moka iki 100 litų per mėnesį, kai prieš renovaciją neapsieidavo be 200–300 Lt. Tai dar vienas ir toli gražu ne paskutinis argumentas renovacijos naudai.