„Ne pavėjui“ žada eiti iki Strasbūro

Praėjusią savaitę Klaipėdos rajone įregistruotas kaimo bendruomenių susivienijimas „Ne pavėjui“. Jam vadovauja šio rajono Lankupių kaimo gyventojas Darius Vilius. Susivienijimo steigėjai – kai kurios Klaipėdos ir Šilutės rajono bendruomenės. Kaimų bendruomenių susivienijimo „Ne pavėjui“ nariais tapo po keletą Tauragės rajono Kęsčių „Elbentos“, Griežpelkių, Lauksargių „Lauksargiškių“ bendruomenių ir Pagėgių savivaldybės bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ atstovų.
Šis kaimo bendruomenių susivienijimas žada kovoti už tai, kad mūsų šalyje statant vėjo jėgaines ir vystant kitą veiklą žemės ūkio žemėje būtų laikomasi tam tikrų kitose šalyse jau nustatytų normų.Tik įsikūręs bendruomenių susivienijimas Klaipėdos rajono Aukštkiemio kaime surengė tarptautinę konferenciją. Joje dalyvavo iš Vokietijos atvykęs aplinkosaugininkas Tilmanas Kluge, bendruomenių „Lumpėnų strazdas“, „Elbenta“, „Lauksargiškiai“ ir „Griežpelkiai“ atstovai.„Tauragės kurjerio“ pakalbinta „Elbentos“ pirmininkė Laimutė Sugintienė sakė, kad kol kas į kaimo bendruomenių susivienijimą „Ne pavėjui“ įstojo tik konferencijoje dalyvavę tauragiškiai, o Kęsčių bendruomenės visuotiniame susirinkime bus sprendžiama, ar visai bendruomenei stoti į šį susivienijimą.– Manau, kad bus priimtas sprendimas į jį stoti, nes bendromis jėgomis bus lengviau gintis nuo verslo ryklių, nepaisančių vietinių gyventojų interesų ir tesirūpinančių tik savo pelnais, įžūlios invazijos į kaimą. Pas mus veržiasi vėjo jėgainės, kalbama apie skalūnų dujų gavybą, netoli Kęsčių užsieniečiams supirkinėjamos žemės esą kiaulidėms statyti, – kalbėjo L.Sugintienė.Konferencijoje akcentuota, kad susivienijimas „Ne pavėjui“ kovos ne prieš vėjo jėgaines, o už tai, kad Lietuvoje būtų sukurta teisinė bazė, kuri garantuotų, jog statant vėjo jėgaines nebūtų kenkiama žmogui ir aplinkai.  Vokiečių aplinkosaugininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pastačius visas numatytas vėjo jėgaines jos taptų migruojančių paukščių mėsmale, nes 20–30 km spinduliu nuo Baltijos jūros eina vienas svarbiausių paukščių takų, juk ne be priežasties prie Kuršių marių, Ventėje, įrengta žiedavimo stotis.„Lumpėnų strazdo“ bendruomenės pirmininkė Gražina Jankauskienė, su Pagėgių savivaldybe pradėjusi teismų maratoną, kad būtų panaikinti patvirtinti detalieji planai dėl dešimties vėjo jėgainių statybos arti Rambyno regioninio parko ir gyvenamųjų namų, tikisi, kad pavyks atsispirti artimai vėjo „malūnų“ kaimynystei. Ji aktyviai dalyvauja renginiuose, skirtuose nagrinėti vėjo jėgainių statybų problemoms.– Kaimo bendruomenių Klaipėdos rajone surengtoje konferencijoje išgirdome apie gerą pavyzdį, kaip galima vėjo jėgainių neprileisti arti gyvenviečių ir vienkiemių. Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė sprendimą, kad vėjo jėgainės gali būti statomos tik 2 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų patalpų ir tik gavus visų jų savininkų sutikimą. O Lietuvoje pagal dabartinius įstatymus vėjo jėgainę leidžiama statyti pusantro jos aukščio atstumu nuo gyvenamųjų patalpų. Sanitarinės zonos vėjo jėgainėms nenustatytos, – kalbėjo G.Jankauskienė.Didžiojoje Britanijoje numatyti tokie minimalūs atstumai iki gyvenamųjų namų ir fermų: 25–50 aukščio jėgainėms – 1 km, 50–100 m aukščio jėgainėms – 1,5 km, 100–150 m aukščio – 2 km, aukštesnės nei 150 m – toliau nei 3 km. Britai, gyvenantys didelėje šalyje, žino, ką daro, o mūsų Lietuva maža.Bendruomenių susivienijimas „Ne pavėjui“ sieks, kad ir Lietuvoje įsigaliotų panašūs reikalavimai, gyventojų interesus žada ginti teismuose, eiti netgi iki Strasbūro.