Nei žvyno, nei uodegos, nei… šiukšlių

Siekdama saugoti vaizdingas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių pakrantes, Aplinkos ministerija imasi griežtesnių kovos su šiukšlintojais priemonių. Nors pakrančių teršėjai, kaip žinia, – ne vien žvejai, būtent jiems reikės pasirūpinti apšnerkštomis prieigomis prie vandens telkinių.
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nurodo, kad nuo šiol prieš pradėdami žvejoti, žvejai turės surinkti visas komunalines atliekas 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos ir jas pašalinti žvejybai pasibaigus. Populiariausių žvejybos vietų lankytojams šiukšlių su savimi gabentis neteks – bus pastatyti konteineriai atliekoms.Už švarios žvejybos pripcipo nesilaikymą žvejams grės administracinė atsakomybė – įspėjimas arba administracinė bauda nuo 25 iki 200 litų.Kaip teigia ministras, nuo šiukšlių lavinos labiausiai kenčia Nemuno deltos regioninis parkas, dar vadinamas šalies meškeriotojų Meka. O kokia padėtis labiausiai tauragiškių pamėgtose žvejybos vietose?Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariui Linui Stankui priklausančiame tvenkinyje poilsiautojai mėgsta karštą vasaros dieną atsivėsinti, o žvejai gana dažnai ten įmerkia meškeres. Savininkas pasakojo, kad šiukšlių problema – opi.– Yra pasitaikę, kai žmonės paplūdimį teršė piktybiškai – atgabeno šiukšlių pilnus maišus. Visgi šiukšlių tvenkinių teritorijoje dabar randame mažiau, matyt, žmonės sąmoningėja, – pasakojo L.Stankus.Tarybos narys pastangas švarinti pakrantes laiko gražiu gestu, tačiau abejoja, ar jis duos rezultatų. Jo manymu, problemų gali sukelti patikslinimo įgyvendinimas: juk tam, kad pataisa duotų norimų rezultatų, aplinkosaugininkams žvejus reikės nuolatos tikrinti.– Draudimais žmonių neperauklėsi, – teigė L.Stankus ir gyrė žiniasklaidą už pastangas keisti visuomenės požiūrį į gamtos taršą. Daugiau nei draudimais, jo nuomone, galima pasiekti žmones gėdinant, pavyzdžiui, publikuojant prišiukšlintas viešąsias erdves.Kad šiukšlių problema aktuali, sutiko ir Tauragės žūklės klubo „Gramzas“ prezidentas Jonas Kukanauskas. Pasak jo, šiukšles iš pakrančių išvalo nedaugelis – kai kuriems žvejams užtenka per atliekas prasistumdyti kelią prie vandens, apie nešvarią aplinką jie nesusimąsto. Kita vertus, kai kurie žvejai kruopščiai rūpinasi vandens telkinių aplinka. J.Kukanauskas pats organizavo šiukšlių tvarkymo talką prie Balskų užtvankos ir Nemuno žemupyje.– Labai svarbi asmeninė kultūra: kaip žmogus elgiasi namuose, taip elgsis ir ant kranto, – samprotavo „Gramzo“ prezidentas.Tauragėje viena populiariausių žvejybos vietų yra buvusios Keramikos gamyklos karjerų tvenkiniai. Rytą, kol dar vėsu, pastebėjau vieną žvejį, maskuojamą pakrantės augmenijos. Pakrantėse šiukšlių nesimatė. Už tai, pasak žvejo Sigito, dėkoti reikia teritoriją tvarkančioms Darbo biržos atsiųstoms darbininkėms. O vieną kitą šiukšlę pakelti pačiam jam neatrodo sudėtinga.– Nereikės bristi per šiukšles, – teigiamai taisyklių patikslinimą vertino Sigitas.Už keleto žingsnių laimikio nekantriai laukia žvejybą dvejus metus praktikuojanti Vida. Moteriai aplink gulinčių šiukšlių surinkimas – jokia naujovė. Dažnai ji surenka ir toliau nei už 5 metrų gulinčias atliekas.– Žvejyba man – sielos atgaiva, bet nesmagu, kai šiukšlės akį rėžia, todėl surenku, matyt, prie vandens vakarojusio jaunimo paliktas atliekas – dažniausiai plastmasinę ar metalinę alkoholio tarą, – pasakojo Vida.Šiukšlių rinkimas jai – savaime suprantamas dalykas, tačiau ji taip pat abejoja sėkmingu pataisos įgyvendinimu, mat net jos žvejybos leidimas šiemet dar nebuvo patikrintas. Moteriai daug opesnis atrodo žvejybos leidimų pabrangimas: pernai kainavę 14 Lt, dabar jie atsieina 50 Lt.– Kartu su išaugusia leidimų kaina padidėjo ir žvejų lūkesčiai. Būtų galima praretinti tvenkinių prieigose žaliuojančius krūmus, o ir pats tvenkinys tuoj pavirs pieva – reikėtų naikinti meldus, – pasiūlymus bėrė Vida.