Niekučių ir blizgučių pasaulyje nudžiuginti vaikus – vis sunkesnė užduotis

Kalėdinės dovanos – dalykas, neabejotinai vertas atskiro aptarimo.Didžiausias galvos skausmas apima tuos, kurie turi išrinkti dovanas vaikams. Ką dovanoti vaikams namuose, suprantama, – tėvų reikalas, tačiau neretai jiems tenka rūpintis ir darželio ar mokyklos šventėje įteikiamomis ar apsikeičiamomis dovanomis. O kur dar dovanos mokytojams… Taigi Kalėdų dovanos tėvų pečius neretai užgula sunkia našta, o svarbiausia – laukto džiaugsmo vaikams, deja, neatneša.
Kalėdinė dovana – kvietimas į parduotuvę? Ką į Kalėdų senelio maišą kiš ar po egle dės namuose, tėveliai paprastai žino gerokai iš anksto ir tomis dovanomis pasirūpina. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Juk vaikas Kalėdas švęs ir mokykloje ar darželyje, o dažnas – dar ir kokioje papildomo ugdymo įstaigoje.– Sukviesti į susirinkimą tėveliai vienas per kitą siūlė keisčiausias dovanų idėjas, – pasakoja pirmoko mama Rima, – nusišnekėjo net iki to, kad siūlė vaikams dovanoti kvietimus apsipirkti.Mama įsitikinusi, kad jokių dovanų apskritai nereikia. Kalėdas, pasak jos, vaikai turi švęsti tik namuose, tai šeimos šventė.Rimos vaikai lanko ir būrelius Moksleivių kūrybos centre, ten irgi reikalingos dovanos.– Jau bloga nuo tų dovanų, – skundžiasi ji. – Vienur sutarėme tik saldainius dovanoti, tačiau nepatenkintų irgi netrūko – esą saldumynų vaikai ir taip valgo per daug, tai nesveika, kiti gi paniekinamai vaipėsi, kai buvo siūloma dovanoti knygas. Kai siūloma, kad kiekvienas pirktų dovaną savo vaikui pats – vėl priekaištai, esą jei vaikas matys, kad kitas gauna geresnę dovaną, nusimins. Žodžiu, kiek žmonių, tiek nuomonių.Šiek tiek didesni vaikai, kurie jau nebetiki Kalėdų seneliu, jau patys nori pirkti dovanas ir jas dovanoti vienas kitam – traukdami burtus ar kaip kitaip. Tačiau ir tada būna nepatenkintų.– Pavyzdžiui, pernai ketvirtokė dukra labai atsakingai rinko dovaną klasės draugui, pati ją labai išradingai supakavo, o gavusi banalų suvenyrą labai nusivylė, – atvirauja Rima. – Manau, kad dovanos apskritai pernelyg sureikšminamos.Dalia, auginanti tris vaikus, sako ne kartą girdėjusi kitų mamų skundus, kad vaikas per Kalėdas gavo viską, ko norėjo, bet vis tiek liko nepatenkintas arba dovanomis pasidžiaugė tik keletą valandų.– Vaikai ir patys nebežino ko norėti, o dar visokių reklamų prisižiūri. Paskui tik ir svaičioja apie dovanas ir skaičiuoja tarsi kokie buhalteriai: namuose gausiu, darželyje ar mokykloje gausiu, būrelyje gausiu… – pasakoja ji. Išsivers be dovanų Nors santykiai tarp tėvų ir vaikų dabar neretai paremti materialumu, išmintingi pedagogai gali rasti išeitį, kad šventės išsaugotų tikrąją prasmę. Antai vienos Tauragės progimnazijos mokytoja pasakoja, kad dovanomis keičiasi nebe visos klasės – dauguma to jau atsisakė.– Jiems tai paprasčiausiai nebeįdomu, – sakė ji. – Tiesa, pradinukai dovanėlių dar nori, tačiau vyresni – penktokai, šeštokai – jų nesureikšmina ir randa būdų, kaip švęsti be dovanų. O štai „Ąžuoliuko“ darželio auklėtoja džiaugiasi, kad šiemet jų darželis irgi sugalvojo Kalėdas švęsti originaliai, ne taip, kaip anksčiau, ir viskas puikiai pavyko.– Ankstesniais metais Kalėdų šventimas dažnai tapdavo tikra kančia. Vaikai į salę sugužėdavo su tėveliais, kurie šventei tik trukdydavo, be perstojo vaikus filmuodami ir fotografuodami, be to, kai kurie vaikai neatsitraukdavo nuo mamų, taip griaudami šventės scenarijų. O gavę dovanas vaikai visai išsimušdavo iš vėžių – imdavo jas lyginti, pykti, kad draugo dovana geresnė. Šiemet sugalvojome kitaip: Kalėdų senelis atėjo į visas grupes tą pačią dieną, tačiau skirtingu laiku: vienus užklupo žaidžiančius, kitus sportuojančius, dar kituspažadino po pietų miego. Vaikų reakcija buvo nepakartojama! Tėveliai nedalyvavo, tiesa, viską nufilmavome ir jiems parodysime, – pasakoja auklėtoja.Dovanų klausimas, pasak auklėtojos,  irgi išsisprendėneskausmingai: Kalėdų senis atnešė dovaną ne kiekvienam vaikui atskirai, o visai grupei bendrą. Kurių grupių vaikučių tėveliai vis dėlto pageidavo, kad vaikai gautų dovanas, ir tuo pasirūpino, dovanos buvo išdalytos. Dovana – ne atlygis Psichologė Ina Kalvanienė įsitikinusi, kad keitimasis dovanomis ar dovanų teikimas svarbus, tai kuria galingus draugystės ryšius, juos pagilina.– Tačiau vertėtų prisiminti tikrąją Kalėdų ir dovanų prasmę. Dovanos prasmė nėra užgaidų tenkinimas ar atlygis už elgesį. Tai dėmesio ir meilės parodymas. Žaislais negalima kompensuoti dėmesio, laiko, nepraleisto su vaikais. Dažnai išgirstu, kad mažiems vaikams jau dovanojami planšetiniai kompiuteriai, kitos brangios dovanos. Vertėtų pagalvoti, ar nepasidavėme masinei vartotojiškumo psichozei. Nebrangus žaislas gali suteikti tiek pat džiaugsmo, kaip ir brangus. Tik reikia pažinti savo vaiką, žinoti, kokia veikla ar daiktas jam teikia gerų emocijų, – sako I.Kalvanienė.Pasak psichologės, greičiausiai tėvai išlepino vaiką, pildė vaiko užgaidas, o darželyje gavęs kuklią mielą dovanėlę vaikas jaučiasi nelaimingas.– Švaistytis pinigais nereikia, tačiau atsisakyti dovanėlių – irgi bloga mintis. Tėveliai turėtų kalbėti su vaikais, kad dovanos nešamos ne už gerumą ar blogumą, o už tai, kad vaikas tiesiog yra. Jei vaikas nori kažko brangesnio, turi taupyti pats. Tada vaikui pačiam leidžiame nuspręsti, ką jis norėtų turėti už savo pinigus. Tėvai turėtų mokyti ir skatinti, kaip galima apdovanoti kitus savo dėmesiu, pagalba, rankomis kurtais darbeliais. Kalėdos turi praturtinti šeimą tarpusavio santykiais, bet ne daiktais. Apskritai, kodėl Kalėdos mums asocijuojasi pirmiausia su dovanomis? Kalėdos yra Dievo šventė. Ugdymo įstaigose taip pat nereikia bijoti pasakyti, kad Kalėdos yra Jėzaus gimimo diena, ne tik dovanų ir blizgučių metas, – teigia ji.