Nuo Naujųjų metų brangsta elektra

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtinto naujas 2013 metų elektros energijos kainas. Gyventojai bus priversti peržiūrėti savo šeimos biudžetą, nes nuo Naujųjų metų už elektrą jiems teks mokėti beveik 13 proc. daugiau, – 52 ct/kWh. Labiausiai elektra brangs mokantiems pagal dviejų laiko zonų tarifą – nuspręsta sumažinti atotrūkį tarp dieninės ir naktinės elektros kainos.
Vartotojams, kurie iki šiol stengdavosi sutaupyti ir daugiau elektros vartojo naktį, kainų šuolis bus didžiausias. Pasirinkusiems „Standartinio“ dviejų laiko zonų tarifą (tokių yra apie 13 proc.), vietoj 49,7 ir 37,2 ct/kWh, teks atitinkamai mokėti 56,1 ir 42,2 ct/kWh. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 180 kWh elektros energijos, 2013 m. išlaidos vidutiniškai padidės apie 10 litų per mėnesį.Dauguma buitinių elektros vartotojų, t.y. apie 71 proc., šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo planą (46 ct/kWh). Nuo 2013 m. pagal šį tarifą kaina bus 51,9 ct/kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 100 kWh, tad jų išlaidos už elektros energiją vidutiniškai padidės 6 litais (su PVM) per mėnesį.Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą (44,2 ct/kWh). 2013 m. šio plano kaina sieks 50,5 ct/kWh. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 160 kWh, tad nuo ateinančių metų jie per mėnesį vidutiniškai mokės apie 10 litų (su PVM) daugiau nei šiemet.Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos (elektros energetika reaguoja į dujų kainų pokyčius tik po pusmečio) ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai.Pasak ekonomisto Raimondo Kuodžio, Lietuva pati sau susikūrė problemą, nes ėmėsi remti brangią saulės energiją.– Valdžia yra nustačiusi gerokai didesnes šios energijos supirkimo kainas negu jos egzistuoja Vakarų Europoje. Šiuo metu nuo pjedestalo nuėjusi valdžia pripažino, jog tai buvo bėda, tačiau nesuvokė, kad tai buvo jos pačios kompetencijos klausimas, kurį ji turėjo išspręsti. Tos paslaugos, kurios įvardijamos kaip tariamai visuomenės interesus atitinkančios paslaugos, dėl kurių ir kilo elektros kaina, iš tikro yra svarbios ne visai visuomenei, o tik mažai daliai žmonių, kurie suskubo pasinaudoti šita valdžios klaida. Sakydamas mažajai daliai, turiu omenyje tuos, kurie yra pasistatę saulės elektrines, – teigė R.Kuodys.Jam nesuprantama, dėl kokių priežasčių valdžia palaiko tokias aukštas, net kelis kartus didesnes nei kitose šalyse saulės energijos supirkimo kainas. Kainos, pasak ekonomisto, auga ir dėl kitų elektros energijos kainos sudedamųjų dalių pasikeitimo. Elektros energijos įsigijimo kaina 2013 m. padidinta iki 16,433 ct/kWh (2012 m. – 15,94 ct/kWh), perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba – 2,415 ct/kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,942 ct/kWh (14 proc. augimas).Paklausta, kaip šeimos turėtų planuotis ateinančių metų biudžetą, kad galėtų išgyventi, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigė, jog teks peržiūrėti lanksčiąsias išlaidas. Pasak specialistės, net 22,4 proc. visų šeimos išlaidų sudaro tos, kurios yra skirtos namų ūkio išlaikymui, t.y. įvairūs mokesčiai už šildymą, vandenį bei elektrą.– Tai nėra lanksčios išlaidos. Net 40 proc. lietuvių teigia, jog jiems namų išlaikymas yra didžiulė našta. Daugelis jų racionaliai naudoja tiek vandenį, tiek elektrą, tad sumažinti šių kaštų paprasčiausiai nebėra galimybės. Tuomet belieka taupyti kitose srityse, tarkime, pasikeisti interneto ar televizijos planą. Žmonės bus priversti peržiūrėti ir savo įpročius, pavyzdžiui, nekaisti pilno virdulio, jei reikia karšto vandens tik vienam arbatos puodeliui užplikyti, arba išeidami iš kambario kad ir minutei išjungti šviesą, – patarimus dalijo O.Bložienė.Lanksčiosiomis išlaidomis moteris įvardino ir tas, kurios yra skiriamos transporto išlaikymui, maistui įsigyti ar vaikams pamaloninti. Norint iš kažkur paimti tuos kelis litus išaugusiai elektros kainai padengti teks kažko paprasčiausiai atsisakyti.– Verslo atstovai taip pat turės išspręsti išaugusių kaštų problemą. Didelė tikimybė, kad viskas guls ant eilinių vartotojų pečių: bus padidintos prekių bei paslaugų kainos. Kiti, protingesni, galbūt dalį išaugusių išlaidų prisiims ir sau, taip pasidalindami užgriuvusia našta su vartotojais, – teigė O.Bložienė.Paklausta, ar išaugusios elektros kainos nėra kerštas gyventojams už referendume pasakytą tvirtą ne atominei elektrinei, moteris nusišypsojo ir atsakė neįžvelgianti šiuo atveju jokių sąmokslo teorijų.Galime tikėtis ne tik padidėjusių paslaugų bei prekių kainų, tačiau ir nusidriekusių eilių prie darbo biržų. Išaugus ne tik kaštams už elektrą, bet ir minimaliai mėnesinei algai, verslininkai gali būti priversti dar labiau veržtis diržus ir mažinti darbuotojų skaičių.