Nuskusti piliakalniai sukėlė širdgėlą – mato didesnę žalą nei naudą

Vasarą žolė pjaunama ir ant piliakalnių, tik ne visiems tai patinka, o dėl neseniai nuskusto Indijos piliakalnio pasipylė priekaištai. Kaip išspręsti problemą? Jei piliakalnių niekas nešienaus, jie netruks apaugti menkaverčiais krūmais.

Mano, kad žolės skusti nereikia

Audronė P. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė savo nuomonę: „Indijos piliakalnis – vieta, kuri buvo turtinga įvairiomis vaistažolėmis. Tai viena iš tų retų vietų, kur buvo galima rasti čiobrelio. Šiandien nuvykau pasirinkti tos gausos gėrybių ir norisi verkti. Nieko nebėra, viskas nuskusta. Niekaip nesuprantu to požiūrio, kai visos vasaros natūralios pievų gėlės, vaistažolės, žemuogės… viskas turi būti nuskusta. Kai miestams rašome projektus ir želdiname medžiais ir gėlėmis, tai mūsų kaimus su natūraliomis gėlėmis nuskutame iki juodos žemės. Kodėl trukdo didysis varpelis, kai turime kitoje vietoje jo visą plantaciją ir žydintis atrodo fantastiškai, bet irgi nuskutama? Kodėl? Ir į ką atvykę turistai iš kitų miestų turi žiūrėti? Į tą nuskustą dirvoną? Ar tai yra grožis? Gal būtų įdomiau ir vertingiau prie piliakalnio padėti lentą su visomis ten augančiomis vaistažolių rūšimis ir saugoti tokį kampelį? Ir juo didžiuotis“.

Audronei pritarė tauragiškė Lilija T.: „Ar pavadinimas Žalioji Tauragė reiškia mirtį pievų gėlėms, vaistažolėms ir žolėje knibždantiems gyvūnams? Ar piliakalnių šlaitai ir upių pakrantės be natūralių žolynų ir gėlių yra gražesnės? Kažin, ką apie tai galvoja Pagramančio regioninio parko darbuotojai. Lentelės prie pažintinių takų su augančių augalų ir gyvūnų buveinėmis yra, bet saugoti jų nereikia? Ar saugome tik keliose konkrečiose vietose, o kitur turim miesto gazonus? Visur civilizuotose šalyse ir vietovėse saugomos natūralios pievos su visais jose gyvenančiais gyvūnais, miestuose nameliai vabalams statomi miesto želdynuose, pas mus gi su dalgiu iki juodos žemės“.

Šitoms moterų pozicijoms pritarė ne vienas interneto komentatorius. Audronė P. pastebėjo ir tai, kad poilsiavietėje „Lakštingalų slėnis“ aplink obelis žolė nupurkšta cheminėmis medžiagomis, ji priminė vis dar naudojamo herbicido „Roundap“ ypatingai žalingą poveikį aplinkai.

Pjauti negerai ir nepjauti negerai

Indijos piliakalnis yra ne Tauragės – kaimyniniame Šilalės rajone, bet įsiterpęs į Pagramančio regioninio parko teritoriją. Todėl atsakymo į komentatorių iškeltus klausimus „Tauragės kurjeris“ ir ieškojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pagramančio regioniniame parke. Įstaigos patarėjas Sigitas Mėlinavičius patikino, kad Indijos piliakalnio gamtosaugininkai nešienavo. Paaiškėjo, kad tuo pasirūpino Šilalės kaimiškoji seniūnija.

– Mes rūpinamės piliakalniais, ir seniūnija, ir mes juos šienaujame. Paskutiniu metu seniūnija ten šienauja. Jeigu piliakalnio nešienausi, tada krūmai pradeda augti, paskui ir medžiai, jis apžels, todėl nieko nesimatys, nė piliakalnio formų. Su seniūnija pasišnekėsime, kodėl jie šiuo metu žolę pjovė. Gal tuo metu turėjo laisvų žmonių ir nusiuntė šienauti. Pjaunant nepaliksi aukštos žolės, visada juk pjaunama palei žemę. Jei nenušienausi, tai kiti žmonės sakys, kodėl žolė nenupjauta, juk erkės veisiasi, kai nupjauni – vėl ne visi patenkinti. Jei kelis metus nepjausi, užžels medžiais, tada sakys, kodėl medžius pjaunate. Čia kaip užburtas ratas. Piliakalnių šienavimui termino nėra, – kalbėjo Pagramančio regioninio parko patarėjas.

Sigito Mėlinavičiaus nuomone, sudėtinga būtų piliakalnio šlaituose augančius čiobrelius palikti, o kitą žolę nupjauti. Į klausimą, o gal geriau piliakalnius šienauti rugpjūčio mėnesį, kai žmonės jau bus prisirinkę įvairių vaistažolių, jis atsakė, kad ir tuomet bus daug nepatenkintų dėl nenupjautos žolės, bus daug priekaištų, tačiau žadėjo šį klausimą apsvarstyti.

Laikosi nustatytos tvarkos

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Aloyzas Vaičiulis patvirtino, kad jo vadovaujama seniūnija nušienauja Indijos piliakalnio, esantį Pagramančio regioninio parko teritorijoje. Šiemet ten žolę seniūnija nupjovė naudodama robotą, nors neapsieita ir be žmonių rankų pagalbos.

– Ant Indijos piliakalnio pjauname žolę tada, kai užauga didelė. Niekas į mane nesikreipė dėl to šienavimo. Kai žolė užželia, mums yra užduotis, kad piliakalniai būtų nušienauti, tai ir pjauname. Juk vaistažoles ir įvairias žoleles gali rinkti kitur, pievų daug. Visiems įtikti sunku – vieniems reikia, kad būtų nupjauta žolė, kitiems reikia vešlios žolės, todėl laikausi nustatytos tvarkos, – kalbėjo seniūnas.

Ar būtina piliakalnius šienauti kasmet, o gal galima kas dvejus metus ar dar rečiau, o gal rudenį, kad natūrali žolės pasisėtų, o gyventojai per vasarą vaistažolių prisirinktų?

– Kasmet reikia šienauti, nes kai užsileidi, po to nebeįmanoma. Tokiu laiku vietomis žolė užauga iki pusantro metro, o dar vėliau šienaujant tai kas ją nupjaus? Manyčiau, kad žmonėms reikia su ta tvarka taikytis, – konstatavo seniūnas A. Vaičiulis.

Tauragės rajone, Mažonų seniūnijoje, yra penki piliakalniai, vienus seniūnija labiau šienauja, o kitus, rečiau lankomus, mažiau. Tiesa, ne kartą socialiniuose tinkluose Pagramančio miestelio bendruomenė ir kultūros darbuotojai dėkojo Mažonų seniūnijai už tai, kad laiku nušienauja Pagramančio piliakalnį, kadangi ant jo ar jo papėdėje bendruomenė organizuoja įvairius renginius.

– Pagramančio piliakalnis nušienautas, per sezoną dažniausiai du kartus pjauname žolę. Ne visi robotai užvažiuoja ant tokio statumo šlaitų, todėl žolę pjauname rankiniu būdu, su žmonių pagalba. Kol kas pigiau pjauti žolę pasitelkiant žmones. O dėl piliakalnių šienavimo niekada gyventojai į seniūniją nesikreipė, nė karto man neišsakė pretenzijų ar kažkokių pasvarstymų. Yra tvarka, mes jos ir laikomės, – kalbėjo Mažonų seniūnijos seniūnas Egidijus Jurgilas.

Pasak seniūno, jeigu piliakalniai nebus šienaujami, greitai apžels krūmais, tada bus dar sunkiau juos sutvarkyti.