Pabodo „skęstantis“ rūsys

Redakciją pasiekė Vytauto g. 76 namo gyventojų laiškas, kuriame skundžiamasi dėl dažnai buitinių nuotekų apsemiamo rūsio. Gyventojų kantrybė trūko sekmadienį, kai, pasak laiško autoriaus, dėl netoli namo Vytauto gatvėje gatvę kasančios įmonės kaltės namo rūsys vėl patvino nuotekomis.
Patvino dėl žvyru užneštų vamzdžiųSekmadienį tvinstančio rūsio gelbėti atvyko UAB „Tauragės vandenys“ avarinė tarnyba. Kaip teigia bendrovės technikos direktorius Jonas Gečas, tarnyba hidrodinamine mašina praplovė smėliu užneštus buitinių nuotekų vamzdžius.– Pirmadienį ir antradienį prisipildžiusius kanalizacijos šulinius tuštino bendrovės „Žilinskis ir Ko“ samdoma technika iš Joniškio ir Jurbarko, – žiniomis dalinosi J.Gečas.Pasak rekonstrukciją Vytauto gatvėje atliekančios UAB „Žilinskis ir Ko“ atstovo spaudai, smėlio į vamzdžius galėjo patekti keičiant sutrūkusį buitinių nuotekų vamzdį. Nors bendrovės atstovas spaudai Aurelijus Daškevičius pripažįsta, kad jų atliekami darbai galėjo turėti įtakos vamzdžio trūkimui, tačiau, anot jo, tai tik sutapimas.– Senas vamzdis galėjo trūkti dėl pro šalį pravažiuojančių automobilių sukeliamos vibracijos. Vamzdis senas, jo siūlės vos laikosi. Neatmetame galimybės, kad vamzdžio avarija galėjo įvykti mums net nedirbant, – aiškino A.Daškevičius.Kokie darbai buvo atliekami tuo metu, kai vamzdis sutrūko, atstovas spaudai neatskleidė. UAB „Žilinskis ir Ko“ Vytauto gatvėje atlieka nemažą dalį gatvės rekonstrukcijos darbų: rengia apšvietimą, šviesoforų instaliaciją, keičia lietaus ir buitinių nuotekų tinklus.Potvyniai jau įgrisoAplankius namo gyventojus (ir Vytauto g. 76 namo rūsį) paaiškėjo, kad buitinių nuotekų potvyniai čia ne naujiena: kad nebūtų apsemti, keletas gyventojų rūšių durų slenksčius įrengė keliasdešimt centimetrų aukštyje nuo žemės, o patys gyventojai prisipažįsta dėl rūsyje kylančio kanalizacijos vandens Butų ūkį dažnokai „užverčiantys“ skambučiais.„UAB „Tauragės butų ūkis“ avarinės tarnybos darbuotojas, apsiavęs botus, nuėjo į rūsį ir užsuko vandenį sakydamas: „Dabar nekelsit „pi…“ (necenzūrinis žodis) telefonais“, – dėstoma redakcijos gautame laiške, kurio autorius tvirtina, jog praėjusį sekmadienį rūsys nuotekomis tvino jau penktą kartą šiais metais.Trečią dieną po „potvynio“ rūsio koridoriuje vis dar telkšojo balos, į holus nebuvo įmanoma įeiti, nes tyvuliavo vanduo, kuriam išbėgti neleido apie 10 cm aukščio holo durų slenkstis. Kaip pasakoja į rūsį mane lydėjusi Zita, šio, bendrabučio tipo, namo rūsyje anksčiau būdavo įrengtos dušo kabinos, o prieš daugiau nei dešimtmetį gyventojai jas pavertė rūsiais.– Savaime suprantama, rūsiuose nelaikome jokių daržovių ar vertingų daiktų, nes nežinome, kada patvins. Vyras anksčiau laikydavo žvejybos reikmenis. Pamenu, kartą po „potvynio“ savo rūsyje radau prie kitos sienos srovės nuneštą mūsų pilną dujų balioną, – pasakojo trečiajame namo aukšte gyvenanti Zita.Siūlo renovuoti namą ir keisti vamzdžiusPakalbinta Butų ūkio bendrovės direktorė Edita Vaitkutė-Zinkė teigė nematanti didžiulės problemos, mat avarinę tarnybą namo gyventojai šiemet kvietė tik du kartus. Taip, anot jos, rodo avarinę tarnybą pasiekusių Vytauto g. 76 namo gyventojų skambučių sąrašas.– Pernai skambinta keturis kartus. Šiemet abu kartus rūsiai buvo užtvindyti dėl to, kad buvo persipildę kanalizacijos šuliniai. Galima spėti, kad taip galėjo nutikti dėl šiuo metu vykstančių gatvės remonto darbų. Ankstesniais kartais būdavo užsikimšusios jungiamosios buitinių nuotekų trasos.Direktorė mato tik vienintelį gyventojų problemų sprendimo būdą – namo renovaciją, kurios metu būtų pakeistos senos namą ir magistralinius buitinių nuotekų vamzdžius jungiančios trasos.– Jau 30-ies metų senumo namui yra būtinas kapitalinis remontas, o šis namas statytas 1966 m. Pagal būstų atnaujinimo programą be valstybės kompensacijos namo apšildymui, keičiant šildymo, nuotekų vamzdynus ar namo elektros instaliaciją gyventojams teikiama lengvata paskolai. Jei jie renovuotų namą pagal tą programą, mokėtų tik 3 proc. fiksuotas paskolos palūkanas. O tie, kurie gauna socialines kompensacijas, nemokėtų nieko – valstybė sumoka 100 proc. būsto atnaujinimui imamos paskolos, – tikino E.Vaitkutė-Zinkė. – Labai apmaudu, kad žmonės neturi savininkiškumo jausmo. Gyventojams atrodo, kad jų namas apsiriboja keturiomis buto sienomis. Reikia rūpintis viskuo: vandentiekio, šilumos vamzdynais, stogu… Negalima mąstyti „po manęs – kad ir tvanas“. O jie svarsto, ką daryti, kai jau pilni šuliniai…