Padėdami kitiems ir patys jaučiamės turtingesni

Nors ir versdamiesi gana sunkiai, dauguma žmonių sutiktų paaukoti besivystančioms šalims bent nedideles sumas. Taip teigia apklausos. O kaip paramą kitoms šalims vertiname mes? Apie tai kalbėta Tauragės moksleivių kūrybos centre (MKC) surengtoje diskusijoje „Parama kitoms šalims: prabanga, būtinybė ar galimybė? Lietuva–Gruzija“.
Pilies teatro repeticijų salėje šįkart pasistengta sukurti „karštos šalies“ nuotaiką, ir ten buvo išties karšta, sienomis lipo vynuogienojai, atsigaivinti viliojo lėkštėse išdėlioti vaisiai, o labiausiai Gruziją priminė garsioji daina „Suliko“, atlikta MKC berniukų ansamblio, vadovaujamo Romualdo Eičo.Isvalda Aleknienė, Tauragės Europos informacijos centro – Europe Direct (EIC-ED) vadovė, sakė, kad susirinkus ypatingoje vietoje yra galimybė pasikalbėti apie ypatingus dalykus. Tai, kad sulaukdami pagalbos iš turtingesnių šalių galime nors šiek tiek padėti tiems, kurie gyvena skurdžiau nei mes, padeda jaustis oriai. Be to, ir tai galbūt svarbiausia, padėdamas kitam, žmogus visada kažką gauna ir pats.Jolanta Kazlauskienė, MKC direktorė, Tauragės rajono savivaldybės ir Gruzijos Zestafonio savivaldybės bendradarbiavimo koordinatorė, pristatė renginio svečius: Tauragės rajono savivaldybės merą Praną Petrošių, buvusius Zestafonio (Gruzija) savivaldybės tarybos narius Gela Getsadze ir David Alanija, Gruzijos įmonės „David & Co“ steigėjus, Lauksargiuose įkūrusius kavinę „Mažoji Gruzija“, VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorę Karilę Levickaitę ir programų direktorę Virginiją Klimukienę, UAB „Tauragės agrotechnika“ generalinį direktorių Edmundą Abromą, laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorių Renaldą Malychą, gruzinų ir lietuvių šeimų bendradarbiavimo iniciatorių Dainių Kajoką, Joaną Preikšaitytę, daug metų gyvenusią Gruzijoje, Tauragės turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkę Jolitą Jankauskienę.K.Levickaitė, pateikdama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžių, įvardijo, kas yra vystomasis bendradarbiavimas. Pasak jos, nors pastaraisiais metais turtingomis laikomos Vakarų valstybės kovoja su ekonominiais sunkumais ir nedarbu, vis daugiau dėmesio ir lėšų skiriama vystomajam bendradarbiavimui, kurį anksčiau buvo įprasta vadinti pagalba besivystančioms šalims.– Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia donorė pasaulyje, padedanti partneriams visame žemės rutulyje, tačiau vystomojo bendradarbiavimo pradžia laikoma 1949 m. garsioji JAV prezidento Harry Trumano inauguracinė kalba, kurioje vienas iš keturių pagrindinių punktų buvo skirtas pagalbai besivystančioms šalims, – sakė ji.Susirinkusieji diskutavo, ar žmonės linkę aukoti labiau vargstantiems. Pasak K.Levickaitės, nepaisant ekonominio sunkmečio padarinių ir mūsų šalies ekonominės situacijos, remiantis 2011 m. bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, net 60 proc. Lietuvos gyventojų patys sutiktų paaukoti bent nedideles sumas besivystančioms šalims, daugiau nei trečdalis palaiko šalies siekius prisidėti prie tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo politikos.   Lietuva finansavo daugiau nei šimtą vystomojo bendradarbiavimo projektų Afganistano Goro provincijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Palestinoje ir Ukrainoje. Parama skiriama demokratijos stiprinimui, žmogaus teisių, gero valdymo ir įstatymo viršenybės, ekonominės plėtros, eurointegracijos procesų, administracinių gebėjimų stiprinimui.V.Klimukienė (beje, buvusi tauragiškė) papasakojo apie VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ Gruzijoje įgyvendinamus projektus, padedančius gerinti psichikos sveikatos paslaugas vaikams.Apie tai, kaip iš tiesų Gruzijoje jaučiasi pabėgėliai, kokius sunkumus jiems tenka kęsti, pasakojo G.Getsadze ir D.Alanija. Mintimis apie galimybes Gruzijoje plėtoti verslą, apie tenykščių žmonių nuoširdumą pasidalijo E.Abromas ir R.Malychas. Prisiminimais apie nuoširdžius, be galo draugiškus Gruzijos žmones dalijosi D.Kajokas, J.Preikšaitytė, kiti renginio dalyviai.Diskusijos metu perskaitytas virtualus gruzinės mokytojos Zeinab Gvelesiani, buvusios Tbilisio universiteto lektorės, laiškas „Pažįstamai ir nepažįstamai Lietuvai“, demonstruotos ištraukos iš filmo „Šventojo kalno parkas“.Renginio vedėja J.Kazlauskienė prašė susirinkusiųjų pasvarstyti, ar būtų tikslinga Tauragėje įkurti lietuvių ir gruzinų bičiulystę plėtojančią draugiją.Renginio organizatorius – EIC-ED. Renginys finansuotas Visuomenės informavimo apie vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis, už programą atsakinga Lietuvos užsienio reikalų ministerija.