Pagerbtas šimtametis Kazimieras iš Skaudvilės krašto

Antradienį, Šv. Kazimiero išvakarėse, gausus būrys valdžios, „Sodros“ ir Skaudvilės seniūnijos atstovų aplankė garbingą 100-ąjį gimtadienį švenčiantį Kazimierą Jankauską iš Kalniškių kaimo, Skaudvilės seniūnijos. Su muzika ir dainomis pasveikinti šviesaus proto šimtamečio taip pat atvyko skaudviliškių ansamblis „Volungė“, kuriame dainuoja jubiliato dukra Zinaida. Šimtamečio neužmiršo ir kraštotyrininkė Eugenija Krencienė su vyru. Ji K.Jankausko pasakojimus apie Skaudvilės krašto žmonių gyvenimą surašė į knygą.
Svečius priėmęs šimtametis atrodė palyginti guvus, iš pradžių nubraukęs vieną kitą susijaudinimo ašarą vėliau pritarė ansamblio dainininkėms, o pakalbintas dar ir šmaikštavo. Tik kojos kiek silpnos, todėl iš vieno į kitą kambarį namiškiai vežimėliu pervežė. Kazimieras Jankauskas gyvena su sūnaus Donato šeima. Dvidešimt penkeriais metais jaunesnę antrąją žmoną Kazimieras palaidojo prieš dvidešimt metų. Per savo ilgą gyvenimą jis dukart tapo našliu. Su pirmąja žmona susilaukė keturių vaikų, su antrąja – dar trijų. Pirmą kartą našliu Kazimieras liko su mažais vaikais, jauniausiai tuomet buvo pusantrų metukų. Daugiau nei dešimt metų vesti nesiryžo. Buvo įsitikinęs, kad jo vaikų kita moteris nepamils, todėl samdė auklę. Šiandien senuką lanko vaikai iš abiejų santuokų. Kazimieras turi 7 vaikus, 15 anūkų ir 12 proanūkių. Anot sūnaus Donato, rimtų sveikatos problemų Kazimieras neturėjo, nors visko yra buvę. Tačiau jei prireikia medikų konsultacijos, Donatas skambina seseriai į Vilnių, kuri yra gydytoja.Į lauką Kazimieras pats jau neišeina, tačiau labai mėgsta skaityti laikraščius. Ir akinių tik neseniai prireikė. Pakalbintas „Tauragės kurjerio“ korespondentės Kazimieras sakė ir pats nežinąs, kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis. Jo tėtis mirė 63 metų, brolis – 70-ties, o sesuo 84 metų, esą gal genai.Iškalbos nestokojantis šimtametis susirinkusiesiems pasakojo, kad jaunystėje vos netapo karininku, tačiau laiku apsigalvojęs ir pasilikęs prie taikesnės – „kriaučiaus“ (siuvėjo) profesijos. Siūti jis mokėsi nuo keturiolikos metų. Esą nusibodo jam seni kaimo siuvėjai, todėl šio amato panoro pats išmokti. Nei tėvas, nei brolis mokslams pinigų nedavė, tai pats tarnaudamas užsidirbo. Karus, pokario metus, kolektyvizaciją ir kitus laikus pragyvenęs senolis apie savo gyvenimą, atrodė, pasakotų nesustodamas, o ypač apie save patį ir šeimą, kuria labai didžiuojasi. Jubiliatas gerų žodžių negailėjo savo marčiai Jolantai, Donato žmonai. Nors ne iškart sutikęs pririmti tokį gausų svečių būrį, tądien jis džiaugėsi jam parodytu dėmesiu. – Nei sapne nesapnavau, kad tokie žmonės mane ras, – po mero pavaduotojo Prano Petrošiaus sveikinimo sakė K.Jankauskas. Išvykus svečiams jubiliatas prašė „Tauragės kurjeryje“ išspausdinti jo nuoširdžią padėką.– Neišmanau, kaip tinkamai padėkoti už tokį dėmesį. Mūsų apylinkėje tokių dalykų dar nebuvo. Parašykit, kad nuoširdžiai dėkoju visiems mane pasveikinusiems, taip pat ir savo šeimai už rūpestį, – prašė šimtametis. Pasak „Sodros“ Klientų priėmimo skyriaus administratorės Rasos Pikoraitienės, šiais metais 100 metų jubiliejaus laukia dar du senukai. Juos sveikinsime lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Šimtamečiams „Sodra“ tradiciškai dovanoja pledus ir Padėkos raštus.