Paradoksas Tauragės mokyklose: ir kompiuteriai, ir krosnies šiluma

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis už beveik 12 mln. litų ketina įsigyti apie 10 tūkst. planšetinių kompiuterių, skirtų penktokams. Planšetiniai kompiuteriai turėtų pakeisti dalį vadovėlių, taip suteikdami naujų galimybių Lietuvos penktokams. Į šį konkursą pretenduoja Tauragės Jovarų, Martyno Mažvydo ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos. Be šios naujovės, Tauragės mokyklos jau kuris laikas naudoja elektroninius dienynus, dar labiau paspartinusius kompiuterių integraciją miesto mokyklose. Kiek kitokia situacija Tauragės rajono mokyklose. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus jos priverstos kovoti dėl išlikimo. Rajono mokyklų lėšos ribotos, todėl neturėtų stebinti, kad Lomių pagrindinėje mokykloje vis dar šildomasi… krosnimis.
 Tauragės mokyklose – elektroniniai dienynaiŠMM internetiniame puslapyje plačiai supažindinama su elektroniniu dienynu. Jis nėra privalomas. Pačios mokyklos, suderinusios su steigėju, priima sprendimą dėl  dienyno naudojimo ir pasirenka paslaugos teikėją. Iš elektroninio dienyno tėvai nemokamai sužino pažymius, pamokos turinį, pamokų lankomumą.Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Pocienė teigė, kad elektroninį dienyną naudoja jau antrus metus ir pastebi vien teigiamus rezultatus:– Elektroninio dienyno pagalba suteikiama galimybė glaudžiau bendrauti su tėvais, pateikti jiems daugiau informacijos apie vaikų ugdymą.Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Misiūnas pasakojo, kad elektroninį dienyną naudoja jau trečius metus, pirmieji elektroninio dienyno metai – pradinių klasių moksleiviams.– Didžiausias elektroninio dienyno pliusas tas, kad tapo greitesnis informacijos srautas tarp tėvų, mokinių ir mokytojų. Tėvai gali sužinoti ne tik apie vaikų mokymosi rezultatus, bet ir apie patį mokymąsi, – dėstė jis.„Aušros“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Poškienė teigė, kad elektroninį dienyną jie išbandė jau pernai, kartu naudodami ir popierinį. Šiemet galutinai pereita prie elektroninio. Kaip ir prieš tai kalbintieji, Tauragės „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja pritarė, kad elektroninis dienynas labai naudingas. Be prieš tai išvardytų pliusų, R.Poškienė paminėjo dar keletą:– Lankydamiesi elektroniniame dienyne, tėveliai pamato pagrindiniame mūsų puslapyje skelbiamą informaciją: kokie vyksta renginiai, susitikimai ir visos kitos naujienos. Jei mokinys nebuvo pamokoje, tėveliai iškart tai gali pamatyti, nes mokytojas  pamokos metu įveda „n“ raidę.Kaip ir kitos Tauragės mokyklos, taip ir Tauragės pagrindinė „Šaltinio“ mokykla, pasak direktorės Jūratės Lazdauskienės, naudoja elektroninius dienynus. Jų era mokyklose prasidėjo jau praėjusių metų rugsėjį. Direktorė elektroninių dienynų naudą apibūdina taip: „Čia ir dabar“.Prieš kompiuterių integraciją – penktokų apklausaPrieš planšetinių kompiuterių integravimą mokyklose 2011 metais ŠMM trijose Biržų, Šiaulių ir Pasvalio mokyklose atliko penktokų apklausą, kurios pagrindinis klausimas buvo, kur dar būtų galima panaudoti planšetinius kompiuterius mokykloje. Tik vienas mokinys atsakė nežinąs, o likusieji vardino įvairius atsakymus. Dažniausias atsakymas buvo, kad planšetinį kompiuterį būtų galima pritaikyti kaip vadovėlį. Penktokai teigė, kad būtų daug lengviau, patogiau mokytis. Buvo apklausti tų pačių miestų mokyklų direktoriai ir mokytojai (iš viso 18), iš jų tik 8 pritarė planšetinių kompiuterių integracijai, likusieji dvejojo arba pasisakė prieš.Pateikė paraiškas dėl konkursoTauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui A.Pocienė pasakojo, kad prieš pateikdami paraišką dėl šio konkurso pirmiausia jie paklausė penktokų tėvų nuomonės:– Supažindinome tėvus su projektu ir nusprendėme dalyvauti konkurse. Žinoma, neišvengėme ir neigiamių nuomonių. Tėveliai labiausiai baiminasi dėl vaikų sveikatos, – dėstė A.Pocienė.Jei Jovarų pagrindinė mokykla bus atrinkta į tolimesnį etapą, vėl bus kviečiami tėvai aptarti tolimesnės eigos. Pagrindiniai susirinkimo klausimai bus apie vaikų atsakomybę, planšetinių kompiuterių panaudojimo galimybes ir kitas detales.M.Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius V.Misiūnas sakė, kad jų mokykla irgi dalyvauja konkurse.– Nevarginome tėvelių ir visų neapklausėme, bendra nuomonė buvo dalyvauti konkurse, – pasakojo direktorius.Tauragės „Šaltinio“ mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Vijolyta Bivainienė patvirtino, kad mokykla dalyvauja konkurse dėl planšetinių kompiuterių skyrimo jų mokyklos penktokams. Tėvelių nuomonė nebuvo vieninga, bet remiantis daugumos nuomone buvo nuspręsta pateikti paraišką. Vienintelė miesto pagrindinė mokykla, kuri nedalyvauja šiame konkurse, –  Tauragės „Aušros“ pagrindinė mokykla.– Tėvelių susirinkime buvo nagrinėjamas klausimas dėl penktokų aprūpinimo šia kompiuterine įranga, tačiau iškilo klausimų, kuriuos išspręsti prireiktų nemažai laiko, pastangų bei papildomų lėšų. Pirmiausia, nėra kur laikyti kompiuterius, kilo klausimų dėl vaikų atsakingumo, todėl apibendrinę pliusus ir minusus tėveliai atsisakė dalyvauti šiame konkurse, – pasakojo R.Poškienė.Lomių mokykloje – kūrenimas malkomisKitokios problemos – Tauragės rajono mokyklose. Gyvas pavyzdys – Lomių pagrindinė mokykla. Jau ilgus metus mokykla šildoma krosnimis. Pasak direktoriaus pavaduotojos ūkio reikalams Angelės Jurkauskienės, seniau mokyklą šildė net 15 krosnių:– Skaičiuojant su senuoju pastatu, turėjome net 15 krosnių, jomis buvo šildoma visa mokykla. Dabartiniame pastate, kur esame įsikūrę, liko 9 krosnys.Pasak direktoriaus pavaduotojos ūkio reikalams, krosnys kūrenamos naktį:– Po pietų ateina įpareigotas asmuo, kuris prisineša malkų ir vėlai vakare pradeda kūrenti, kad ryte vaikučiams būtų šilta. Kas kūrens mokyklą, sprendžia mokyklos direktorius Saulius Kasperavičius. Pernai šilumą mokykloje palaikė Vidmantas Šaulys, kas šiemet bus atsakingas už tai, bus nuspręsta prieš pradedant šilumos sezoną, – pasakojo A.Jurkauskienė.Mokyklos darbuotoja neprisimena jokių nesklandumų dėl šitokio šildymo:– Esame pripratę prie tokios sistemos. Žinoma, buvo kalbėta apie centrinį šildymą. Jis būtų daug patogesnis, tačiau tam reikia nemažai lėšų. Mūsų mokykla – ant išlikimo ribos, todėl kalbos apie centrinio šildymo įrengimą vis nukeliamos ir tampa tolima vizija, – kalbėjo A.Jurkauskienė