Protestuodami ūkininkai pienu „tręš“ laukus (nuotraukos)

Trečiadienį tuo pačiu laiku prie Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių – „Pieno žvaigždžių“, „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“, „Marijampolės pieno konservų“, „Vilkyškių pieninės“ protestuodami dėl mažų pieno supirkimo kainų su traktoriais ir vilkikais susirinko mitinguoti ūkininkai. Tauragės apskrities keturių savivaldybių pieno ūkių savininkai rinkosi Vilkyškiuose.
Nustumti už išgyvenimo ribos  Prieš vienuoliktą valandą miestelį okupavo netoli šimto galingų traktorių – jų vora apjuosė Vilkyškių pieninę, buvo ir vienas kitas vilkikas, pakrautas šienainio ritiniais. Ūkininkų transporto priemonėms stovėti miestelio centre netrukdė kelių eismo ženklai – apmaustyti juodais plastikiniais maišais jie atrodė gedulingai. Budėjo ir eismą reguliavo policininkai. Viskas vyko sklandžiai, eismas nebuvo blokuojamas, netrukdyta dirbti pieninei.Gedulingi buvo ir veidai ūkininkų, kurie priversti arba kovoti už išgyvenimą, arba naikinti pieno ūkius, nes smulkiesiems pieno ūkių savininkams už kilogramą mokama maždaug 40 centų, stambiesiems – apie 80 centų (vidutiniškai už kilogramą pieno – 66 centai). Gavusieji Europos Sąjungos (ES) paramą negali bet kada pasitraukti iš pieno gamybos, nes tuomet reikėtų grąžinti gautas lėšas, o kur dar paskolos bankams. Protesto akcijas visoje šalyje organizavo Lietuvos pieno gamintojų asociacija, jai talkino Ūkininkų sąjunga. Priekaištai Vilkyškių pieninei Mitingą pradėjęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovas Remigijus Kelneris kalbėjo apie pernai pieno perdirbėjų gautus dešimtamilijoninius pelnus ir bendrovių akcininkų išsimokėtus dividendus, o šiemet maždaug 30 procentų sumažinus pieno supirkimo kainas, jie skundžiasi patirtais nuostoliais, nors pieno produktų kainos – kaip ES šalyse, o žaliavinis pienas pas mus pats pigiausias. Visoje šalyje tokia pat padėtis, nes pieno perdirbėjai laikosi panašių nuostatų, buvo įrodyta, kad jie dalijasi informacija, už tai skirtos baudos.– Netikiu, kad perdirbėjų padėtis tokia bloga, kokią jie piešia. Perdirbėjai turi suprasti: jei bus sužlugdyti ūkininkai, nereikės ir perdirbėjų. Karvių bandas sunaikinti lengva, o atkurti sunku, – kalbėjo R.Kelneris ir perdirbėjus kvietė galvoti apie ateitį.Mitinge kalbėję ūkininkai, tarp jų ir žygaitiškis Klemensas Stirbys, teigė esą visai suriesti į ožio ragą – pelną „nusigriebia“ perdirbėjai ir prekybininkai, o ūkininkams lieka vien nuostoliai. Mitinguojantieji kalbėjo apie visus šalies pieno perdirbėjus, nes kai kurie jų pieną parduoda kitoms bendrovėms. O Pagėgių savivaldybės gyventoja Roma Mičiulienė pareiškė konkrečių priekaištų Vilkyškių pieninei: lyginant su kitomis bendrovėmis, joje mažiausias superkamo pieno riebumas ir baltymingumas. Paragintas atsakyti į ūkininkės priekaištus Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius aiškino, jog taip yra dėl to, kad beveik pusė pieno superkama iš smulkių pieno ūkių, zonoje yra tik 5 žemės ūkio bendrovės, laikančios daug karvių, o kitose zonose šis santykis kitoks. Esą smulkūs ūkininkai nepakankamai gerai rūpinasi karvių šėrimu.Supirkimo kainų nežadėjo didinti Vilkyškių pieninės generalinis direktorius G.Bertašius mitinguotojams pareiškė:– Neturime jokių galimybių didinti pieno supirkimo kainų. Pieno perdirbėjai yra atsidūrę sunkioje padėtyje, patiria nuostolių. Vilkyškių pieninės pusės metų nuostolis – penki milijonai litų. Reikėtų džiaugtis, jei pavyks išlaikyti dabartines pieno supirkimo kainas. Mes mažiau kaip 50 centų už kilogramą pieno nemokame, stambiesiems ūkiams – gerokai daugiau. Padėti ūkininkams turi valstybė.Ūkininkai pagrasino, kad jei nebus didinamos supirkimo kainos – pieną savaitę ar dvi pils į laukus.Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos narys Ovidijus Drūlia ūkininkams siūlė išeitį – kooperuotis. Tačiau žemdirbiai neryžtingi, nepatiklūs, nevieningi, vengia papildomų išlaidų, be to, kooperavimasis būtų veiksmingas tik tuomet, jei kooperatyvai ne tik pieną supirktų, bet ir imtųsi jo perdirbimo. Rezoliuciją lydėjo plojimai R.Kelnerio perskaitytoje ir pakomentuotoje mitingo rezoliucijoje reikalaujama, kad rugpjūtį pieno supirkimo kainos būtų padidintos 20 procentų, rugsėjį – iki ES lygio (1,15 Lt); neįvežti žaliavinio pieno iš kitų šalių; skiriant paramą iš ES atsižvelgti į perdirbėjų ūkininkams mokamas kainas; pusė parduodamų pieno produktų kainos turi atitekti pieno ūkių savininkams; siekti, kad būtų skelbiamos pieno produktų kainų sudedamosios dalys; atliktas auditas; siekti, kad būtų pakeistos nuostatos dėl dominavimo rinkoje – dominuojančiais turėtų būti pripažinti užimantieji 20, o ne 40 procentų rinkos. Pasiryžę eiti iki galo Namo važiavome paskui tauragiškių traktorių koloną – lyg kokiame gedulingame mitinge. Žemdirbį priversti mesti darbus ir trenktis kažkur mitinguoti gali tik ypatingos aplinkybės. Ūkininkų sąjungos Tauragės rajono skyriaus pirmininkė Regina Rimkienė sako, kad pieno ūkių savininkai yra atsidūrę beviltiškoje situacijoje, jie pasiryžę viskam.– Užteko tik priminti, kad organizuojamas mitingas, patys susiorganizavo važiuoti. Ypač aktyvūs buvo Žygaičių ir Skaudvilės seniūnijų pieno ūkių savininkai. Į mitingą buvo atvažiavę apie 30 ūkininkų, prie Vilkyškių pieninės jie buvo pastatę 15 traktorių, – pasakojo R.Rimkienė.Po mitingo kalbinti pieno ūkių savininkai Vytautas Jonikaitis iš Žygaičių seniūnijos ir Antanas Šegžda iš Skaudvilės seniūnijos sakė pritariantys drastiškai ir ūkininkams nuostolingai priemonei – bent savaitę neparduoti pieno perdirbėjams, pilti jį į laukus. Galima įsivaizduoti, kokios tai būtų pieno upės vien iš dviejų ūkių, nes Jonikaičių fermoje kasdien primelžiama apie pusantros tonos pieno, Šegždų – tona.