Šaligatvis užtvertas su savivaldybės palaiminimu

Į vaikų reabilitacijos centrą-mokyklą „Pušelė“ vaikus vedantiems tauragiškiams kelią pastoja tvora. Ja buvo atskirtas tarp Bendrabučio skersgatvyje esančio 2B daugiabučio ir „Pušelės“ esantis šaligatvis. Kilo klausimas, ar šaligatvis iš visuomenės atimtas pagrįstai?
Ričardas Ažna, Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas teigė, kad žemė prie Bendrabučio skersgatvio 2B daugiabučio, netoli kurio nusidriekęs šaligatvis, dar pernai buvo valstybinė, dabar ji – privati. Mat kadaise įrengtas šaligatvis nebuvo įformintas jokiuose dokumentuose, todėl tai nesukėlė jokių trukdžių žemę privatizuoti.Kas ir kaip įsigijo valstybei priklausančią žemę su dokumentuose „nematomu“ šaligatviu, pasiteirauta vieno iš trijų 2B daugiabučio gyventojų, Algimanto Kaminsko.– Žemę mes išsipirkome. Mums buvo priskirtas sklypas. Aš tuo nesirūpinau, tad negaliu detaliau papasakoti, kas ir kaip, – sakė vyras.Su tos namo pusės, kurioje per sklypą driekiasi šaligatvis, gyventojais susisiekti nepavyko.Šarūnė Beitaitė, rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, paaiškino, kad leidimą įsigyti žemės sklypą prie daugiabučio suteikė rajono savivaldybės administracija.– Ten buvo suformuota namo valda iki „Pušelės“ tvoros, tad, galima sakyti, šaligatvis buvo užtvertas legaliai, – sakė architektė. – Kreipėsi 2B namo savininkai. Kurie tiksliai, nepamenu. Nebūtina visiems kreiptis, kad būtų suformuotas sklypas apie namą. Pakanka vieno iš pastato gyventojų prašymo, kad mes jį nagrinėtume. Vėliau išdavėme reikalavimą matininkams suformuoti namų valdą. Projekto rengėjai apie tai viešino laikraštyje ir internete. Viešinimu siekiama išsiaiškinti, ar niekas neprieštarauja dėl namo valdos formavimo. Kadangi niekas nesikreipė, administracijos direktorius projektą patvirtino, – aiškino architektė.Paklausta, ar valstybei priklausančią žemę leista įsigyti tik išimtinai šio namo gyventojams, ji paaiškino, jog žemės prie daugiabučio gali įsigyti visi tokių namų gyventojai.– Po to, kai administracijos direktorius patvirtina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, galima kreiptis į matininkus. Atliekami kadastriniai matavimai bei su bendrasavininkais nustatoma namų valdos naudojimosi tvarka. Jei visus tenkina jiems priskirtos sklypo dalys, tvarka patvirtinama notariškai. Vėliau apie tai informuojamas Registrų centras, – dėstė Š.Beitaitė. – Patiriamas išlaidas gyventojai padengia iš savo kišenės.Algirdas Mosėjus, rajono savivaldybės direktorius, teigė, jog už įsigyjamą žemę gyventojai moka Valstybės turto fondui. Rajono savivaldybei už gyventojų aplink daugiabučius išsiperkamą žemę nenubyra nė cento.