Socialinių būstų nuomininkams – grėsmė likti be namų

Gyvenantieji socialiniuose būstuose, panašu, atsidūrė ant bedugnės krašto: padidėjus minimaliam atlyginimui daugelis jų neteko teisės juose gyventi. Priežastis paprasta: Vyriausybė pamiršo pakeisti nustatytų metinių pajamų dydžius socialiniam būstui gauti. Neoficialiais duomenimis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar tik rengiasi teikti pasiūlymus. Kokie jie bus, dar neaišku. Tauragės savivaldybės administracija gyventojus ramina – niekas jų lauk nevarys.
„Tiek investavau, o mane veja lauk“ Tauragėje gyvenantis ir dirbantis vyras pasiguodė, kad jį valdžia veja iš socialinio būsto. Žmogus jame gyvena nebe pirmus metus: savo lėšomis pasikeitė langus ir duris, susiremontavo patalpas.– Nežinau, ką toliau daryti: padidėjus atlyginimui išeina, kad nebeturiu teisės tame bute gyventi. Noriu išsiaiškinti, ar tikrai taip yra, o gal galima tą butą išsipirkti? Tokių kaip aš yra ne vienas – daugelio gyvenančiųjų socialiniuose butuose situacija tokia pat. Išeina, kad algas žmonėms valdžia padidino tam, jog galėtų prie konteinerių išvyti, – ironizuodamas pasakojo tauragiškis. „Niekas nieko niekur neveja“ Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus sakė žinąs, apie kurį tauragiškį kalbame. – Niekas niekur jo neveja. Tačiau tokia problema tikrai egzistuoja. Jau ir anksčiau susidurdavome su atvejais, kai reikėdavo apsispręsti savivaldybės tarybai. Kalbu apie atvejus, kai įstatymu numatytos per metus asmens arba šeimos gaunamos pajamos didesnės šimtu ar dviem. O kai buvo iki 1000 litų padidintas uždarbio minimumas, tokių atvejų turime dar daugiau. Bet drastiškų sprendimų nesiimame, tikimės, kad netrukus Vyriausybės nutarimas bus pakoreguotas. O gyventojams tikrai nėra ko nerimauti: dar nė vieno į gatvę neišvijome, – ramino socialinių būstų nuomininkus administracijos direktorius.Paklaustas apie galimybę išsipirkti socialinį būstą, kuriame asmuo arba šeima jau daug metų gyvena, A.Mosėjus atsakė, kad galioja tik du reikalavimai: būstas turi būti nusidėvėjęs mažiausiai 60 procentų ir jame reikia gyventi mažiausiai 3 metus. Tik tokiu atveju socialinį būstą galima nusipirkti. Lemia vos 10 procentų paklaida Savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Viktorija Urbonaitytė paaiškino, kad gyvenantieji socialiniuose būstuose pajamas turi deklaruoti kas trejus metus ir jos nuo tų, kurios suteikia teisę gyventi socialiniame būste, gali skirtis vos 10 procentų. – Jeigu gyventojų pajamos didesnės, prašome išsikelti iš užimamo buto. Jeigu mūsų prašymo gyventojai neklauso geruoju, tenka iškraustyti prievarta. Paprastai tokiais atvejais kreipiamės į teismą. Vėliau, vadovaujantis teismo sprendimu, gyventojai iškraustomi, – prisimena specialistė.V.Urbonaitytė primena, kad asmens (šeimos), turinčių teisę į Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomą, pajamos ir turtas apskaičiuojami LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai paliudija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta metinė pajamų ir turto deklaracija už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių). Iki šiol visoje Lietuvoje, ne tik Tauragėje, valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti gali būti suteikta tik tuo atveju, kai asmuo be šeimos per metus gauna iki 11 000 litų grynųjų pajamų, dviejų ar trijų asmenų šeima – 22 000 Lt, keturių ir daugiau asmenų šeimoje metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 6600 Lt grynųjų pajamų. Vyriausybės nutarimas nepakeistas Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis paaiškino, kad LR Vyriausybės nutarimas, kuris nustato metinių pajamų dydžius siekiant gauti socialinį būstą nuo 2011 metų tebėra nepakeistas. –  Aplinkos, Finansų ir Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos turi teikti siūlymus Vyriausybei, kad nustatyti metinių pajamų dydžiai būtų keičiami. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsiminė, kad ruošiami siūlymai ir jau šios savaitės pabaigoje bus galima juos vertinti, – prieš keletą dienų sakė Seimo narys.LR Vyriausybės nutarimas „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ buvo priimtas 2003 m. ir taisytas du kartus: 2007 m. ir 2011 m. Jame rašoma: „Aplinkos ministerija kartu su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusios vartotojų kainų indekso ir gyventojų pajamų pokyčius, peržiūri šiame punkte nustatytus metinių pajamų ir turto dydžius ir prireikus, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymą juos pakeisti“. Nuomos sutartys – reglamentuojamos LR Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė šią informaciją papildė ir atsiuntė atsakymą raštu: „Socialinio būsto skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnis, kuriame nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti asmuo, pageidaujantis išsinuomoti socialinį būstą, taip pat 11 straipsnis, kuris nustato Socialinio būsto nuomos tvarką ir sąlygas.Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių).Pažymėtina, kad nuomos sutartis nėra nutraukiama nedelsiant. Socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalys, Civilinio kodekso 6.609 straipsnis, taip pat nuomos sutarties sąlygos“.