Spaudžiant šaltukui dovanojo šilumą beglobiams gyvūnams

Sekdami prieš Kalėdas parodytu Laukuvos (Šilalės r.) mokinių pavyzdžiu, o galbūt šiek tiek susigėdę, jog idėja šovė ne pirmiesiems, Sigito Klymanto sodyboje įsikūrusius beglobius gyvūnus penktadienį su dovanomis aplankė ir Tauragės „Versmės“ gimnazistai.
Nepabūgę spaudžiančio šaltuko, moksleiviai apžiūrėjo Sigito ūkį, pamaitino ponius bei pavedžiojo šiltų namų bei rūpestingų naujų šeimininkų laukiančius šunis. Jų prieglaudoje niekad netrūksta. Šiuo metu voljeruose apsigyvenę keturi keturkojai. Prieglaudos senbuvis 1,5 metų „lenciūginis“ Dikis ir skalikė Boska bei naujokai – čiau čiau veislės bruožų turinti dvejų metukų sulaukusi kalytė Aira ir sausio 14 dieną Švyturio gatvėje Tauragėje rastas 4 mėnesių bevardis mišrūnas.– Boską buvome padovanoję, tačiau šįryt (sausio 17 dieną – aut. past.) ją radau pririštą prie tvoros. Pririšta ji buvo paprasčiausia bekilpe virve. Galėjo apsisukti ir pasismaugti. Negaliu patikėti, kad žmonės taip elgiasi. Nejau negalėjo prieš tai paskambinti? – apmaudą liejo S.Klymantas.Anot sodyboje besilankiusios veterinarės Ligitos Patašienės, žmonių beširdiškumui ribų nėra.– Medžiotojai man tokių istorijų pripasakoja, kad šiurpsta plaukai. Jų teigimu, miškuose galima rasti ne vieną šuns skeletą. Gyvūnai atvedami, pririšami prie medžių ir paliekami numirti badu, – skaudžią realybę atskleidė veterinarė.Keturi lauke apgyvendinti keturkojai – ne vieninteliai šiuo metu namų ieškantys prieglaudos gyventojai. Dar du šuniukai įkurdinti patalpose. Ketverių metų pinčeris Skipis atkeliavo iš Skaudvilės. Vos keletą kilogramų sveriantis šuniukas – tikras namų sargas. O štai neseniai Sigitui pristatyta mišrūnė kalytė sodyboje turės pagyventi ilgėliau.– Po kelių dienų ji pradėjo pūstis akyse. Paaiškėjo, jog nėščia. Tad vietoj vieno šuns turime visus šešis. Atsivedė ji penkis šuniukus. Šešis paršiukus beveik tuo pačiu metu atsivedė ir mano laikoma Vietnamo kiaulaitė. Tad šiuo metu augintinių turime per akis, nežinau, kur dėtume vieną ar kitą naują beglobį, – tai, jog prieglauda perpildyta, pabrėžė Sigitas.Pasibuvę su gyvūnais, „Versmės“ gimnazistai vaišinosi pica bei karšta arbata. L.Patašienė atsakinėjo į jiems rūpimus klausimus. Buvo paneigtas mitas, jog šunį privaloma suporuoti. Neva kalytė turi bent kartą atsivesti šuniukų.– Patinams gal tai ir galioja. Juos geriau kastruoti. Tačiau nė vienos vados neturėjusioms kalytėms jokie šalutiniai požymiai nepasireiškia, – tvirtino L.Patašienė.Moteris pasidalijo žiniomis ir apie pavojingų veislių keturkojų auginimo subtilybes. Pasak jos, įsigaliojus naujam įstatymui privaloma registruoti kovinių veislių šunis, tačiau Tauragėje tai yra padaręs tik vienas asmuo.– Naujų teisės aktų įgyvendinimas neveikia. Matyt, ir neveiks, kol neįvyks kokia nelaimė. Žinomas atvejis, kai nepakankamai griežtai auklėtas pitbulis apdraskė miegančią šeimininkę. Niekad nežinai, kas tokiems šunims šaus į galvą. Kovinės veislės buvo išvestos kovoms, o ne laikyti namuose. Tokių šunų genuose užkoduota pulti. Ar žinote, kaip tikroji pitbulių veislė buvo išvesta? Vyko rimta atranka. Mažyčiai šunyčiai būdavo supjudomi. Tam, kurio kaklas atsidurdavo priešininko nasruose, būdavo nupjaunama galva ir žiūrima, kiek priešininkas tą galvą dar išlaikys savo dantyse. Kraupu. Ir tai ne šimtmečių, o dešimtmečių istorija. Kovinės veislės išvestos tik prieš kokį 60 metų. Tad nenuostabu, jog kovinės veislės augintinio įsigijimas prilygsta ginklo įsigijimui, – dar vieną kraupų faktą atskleidė veterinarė. – Kiek žinau, nuo 2016 metų mikroschemomis bus privalu sužymėti bei registruoti visus šalies keturkojus. Vadinamąjį „čipą“ turės turėti ir kaime prie būdos pririšti šuniukai.L.Patašienė pasidalijo žiniomis ir apie daugelio lietuvių pamėgtus haskius. Anot veterinarės, jiems skirta ne namie ant sofos gulėti, o roges traukti. Neišlieję energijos, šios veislės šunys gali virsti pavojingais. Ar, mažų mažiausiai, imti namus versti aukštyn kojomis.– Kartą pažįstamas svetainėje stovėjusioje sofoje rado iškastą duobę, – šyptelėjo veterinarė.O įsigyjant, pavyzdžiui, populiariuosius Jorkšyro terjerus ar Maltos bišonus, L.Patašienės teigimu, reikėtų pasidomėti, kiek kainuos šių veislių šunų kailio priežiūra. Daugelis nesuvokia, kaip dažnai Jorkšyro terjerus bei Maltos bišonus reikia vežti į kirpyklą. Tad iš daugiau nei keturių šimtų egzistuojančių veislių išsirinkti tinkamą augintinį turėtų būti itin atsakingas sprendimas.