Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Šiemet daugiau nei pusė milijono eurų skirta vaikų dienos centrų Tauragės rajone veiklai užtikrinti ir dar 220 tūkstančių eurų – bendruomenėms. „Tauragės kurjerio“ skaitytojai kelia klausimą, ar tikrai šie savivaldybės biudžeto pinigai panaudojami tikslingai. „Norisi tikėti, kad skiriamos lėšos iš tiesų pasiekia tikslą – stiprina bendruomenes ir ugdo vaikus, o ne lieka tik ataskaitose“, – rašoma laiške „Tauragės kurjerio“ redakcijai.
Išdalinus lieka nedaug
Mero potvarkiu vasario pabaigoje paskirstytos lėšos šių metų bendruomenių projektams remti. Kol kas išdalyta 213 tūkstančių eurų – didžiausios sumos slepiasi po pavadinimais „bendruomenių veikla ir plėtra“. Daugiausia pinigų – 19 000 eurų skirta Tauragės miesto vietos veiklos grupei.
Tauragės miesto bendruomenei „Tauragės Jovarai“ teko 3500 Eur bendruomenės veiklai ir plėtrai bei dar 3600 Eur – bendruomeniškumą skatinančioms iniciatyvoms.
– Pinigai, skirti bendruomenės veiklai ir plėtrai, naudojami mūsų ansamblio vadovo atlygiui, taip pat kurui, ūkinėms išlaidoms. O 3600 Eur gavome renginiams ir bendruomenės narių ekskursijoms. Mūsų didžiausias renginys – Joninės. Jam šiemet skirta 2800 Eur. Kaip jums atrodo, ką už tiek įmanoma padaryti? Vien įgarsinimas 1000 Eur kainuoja. Į mūsų Jonines atvyksta ne tik bendruomenės nariai, bet ir svečiai iš viso rajono, miesto. Žmonės priprato, nori, kad koncertuotų žinomi atlikėjai, bet kai tiems atlikėjams paskambini ir išgirsti kainą, rankos nusvyra. Mes taip pat organizuojame šventę mamoms, pavasarinę talką, bet šiems renginiams pinigų reikės prasimanyti kitur, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Jovarų bendruomenės pirmininkė Palmyra Gylienė.
Pasak pašnekovės, jau antrus metus bendruomenės lėšų iš savivaldybės gauna rašydamos vieną didelį metinį projektą. O kai tie 213 tūkstančių eurų paskirstomi miesto ir kaimų bendruomenėms, didelių sumų neišeina.
– Gal kam atrodo, kad bendruomenės gauna labai daug pinigų, bet aš visada sakau, eikit į pirmininkus ir darykit kitaip. Jei mano valia būtų, bendruomenes remčiau dar stipriau, – patikino pašnekovė.
Kam rūpi valdiški pinigai
Tai, kad daliai tauragiškių tikrai kyla klausimų, kur bendruomenės panaudoja valdiškus pinigus, kalbama ir laiške, adresuotame redakcijai.
„Kreipiuosi kaip mūsų rajono gyventojas, kuriam rūpi, kaip panaudojamos bendruomenėms ir kultūrinei veiklai skiriamos lėšos. Metų pradžioje vykusios šventės kelia daug klausimų. Bendruomenės gauna lėšas, tačiau veiklos vykdomos arba nevykdomos. Norėčiau paprašyti jūsų pasidomėti situacija kaimo bendruomenėse ir vaikų dienos centruose.
Viešai deklaruojama, kad bendruomenėms skiriamas finansavimas kultūrinei veiklai, vaikų užimtumui ir socialinei integracijai. Kultūros darbuotojas kaimo vietovėje neorganizuoja veiklų, kurios sudomintų vietos gyventojus. Trūksta iniciatyvų, renginių ar kitų kultūrinių užsiėmimų, kurie skatintų bendruomenės įsitraukimą ir aktyvumą. Dėl to gyventojai nėra pakankamai įtraukiami į kultūrinį gyvenimą, o bendruomeninė veikla išlieka pasyvi. Padarytos 5 nuotraukos ir gautas finansavimas – pliusas, uždėtas už renginį. Tačiau realybėje matome, kad dalyje kaimų metai iš metų organizuojami tie patys renginiai, dalyvių skaičius minimalus, o naujų idėjų ar platesnio gyventojų įtraukimo trūksta. Socialiniuose tinkluose skelbiamos nuotraukos neretai rodo vos kelis dalyvius“, – rašo prisistatyti nepanorę skaitytojai.
Finansuojama pagal aprašą
Tauragės rajono mero patarėja Soneta Blankaitė informavo, kad rajono biudžeto pinigai bendruomenėms skirstomi vadovaujantis finansavimo tvarkos aprašu.
„Vertinama pagal šias kryptis: bendruomeniškumui stiprinti, bendruomenės narių pilietiškumui, lyderystei ugdyti, bendruomeninio ir socialinio verslo plėtrai skatinti, atvykstančių ar grįžtančių asmenų įtraukimui, bendruomenės narių kultūrinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, sporto ir sveikatinimo veiklai skatinti, iniciatyvoms, skirtoms viešųjų erdvių ir aplinkosaugos kokybei gerinti, bendruomenių plėtrai ir ūkinei veiklai remti“, – raštu atsakė S.Blankaitė ir pabrėžė, kad vienas pagrindinių prioritetų – lėšų skyrimas reikalingas bendruomenių projektams, finansuojamiems iš kitų fondų, įgyvendinti.
Paklausta, ar skirstant pinigus vertinamas realus bendruomenės narių įsitraukimas, veiklų lankomumas ir renginių kokybė, mero patarėja atsakė, kad finansuojami tie projektai, kurie pritraukia daug dalyvių ar lankytojų, arba tos iniciatyvos, kurios stiprina bendruomeniškumą ir pilietiškumą.
Kaip su vaikų dienos centrais?
Skaitytojams klausimų kelia ir vaikų dienos centrų, kuriuos dažniausiai valdo bendruomenės, veikla. Pasak S.Blankaitės, rajone daugiausia akredituotų vietų turi Tauruose veikiantis vaikų dienos centras „Žiburiukai“. Tauragės rajone yra 15 akredituotų vaikų dienos centrų. Veiklą vykdo 14 vaikų dienos centrų, vaikų dienos centras Tauragės šeimos gerovės centre dar veiklos nevykdo, vyksta pasirengimo darbai.
„Oficialiuose sąrašuose vaikų netrūksta, tačiau realus dalyvavimas, sprendžiant iš viešai skelbiamos informacijos, atrodo labai kuklus. Kyla abejonių, ar pateikiami skaičiai atitinka kasdienę situaciją. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kaip užtikrinama, kad tas pats vaikas nebūtų formaliai „skaičiuojamas“ keliose veiklose vienu metu. Ypač aktualus klausimas – veiklų laikas. Jei kaimo vaikai iš mokyklos grįžta apie 16 val., ar centro darbo laikas pritaikytas jų realioms galimybėms dalyvauti? Taip pat svarbu įvertinti, kad dalis vaikų lanko kitus būrelius, todėl galbūt reikalinga lankomumo apskaitos sistema, kuri būtų susieta su faktiniu dalyvavimu veiklose, o ne tik formalia registracija“, – laiške „Tauragės kurjeriui“ rašo skaitytojai.
Savivaldybės atstovė patikino, kad savivaldybės administracija atlieka paslaugų kokybės vertinimą ir prižiūri, kaip laikomasi akredituotų socialinių paslaugų organizavimo bei teikimo sąlygų. „Socialinių paslaugų kokybei užtikrinti yra atliekamas planinis ir neplaninis kokybės vertinimas. Kiekvienais metais Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra tvirtinamas planinių patikrinimų grafikas ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai atlieka patikras. Taip pat vykdomi ir neplaniniai vaikų dienos centrų patikrinimai, jie atliekami tada, kai gaunamas pranešimas dėl netinkamai vykdomos veiklos ar kitų galimų pažeidimų gaunama informacija dėl teikiamų paslaugų neatitikties, dėl netinkamų lėšų panaudojimo, veiklų neužtikrinimo ir kt.“, – raštu atsakė savivaldybės atstovė.
– Mūsų vaikų dienos centre „Po stogu“ yra 22 vaikai, bet kasdien ateina tikrai mažiau. Tik vasarą, kai nebėra būrelių, mokykloje būna atostogos, vaikai susirenka beveik visi. Mes dirbame iki 18 valandos, todėl vaikai grįžę iš būrelių ar mokyklos atbėga, pavalgo šilto maisto, pažaidžia, o vakare tėvai juos pasiima. Yra ir tokių, kurie atėję į vaikų dienos centrą nieko nenori daryti, bet jie bent jau gatvėmis nevaikšto, – pasakojo Mažonų bendruomenės vaikų dienos centro „Po stogu“ vadovė Laima Šveikauskienė.
Tauragės rajone veikiančių vaikų dienos centrų veikla finansuojama iš valstybės ir iš savivaldybės biudžetų lėšų. 2026 m. iš savivaldybės biudžeto vaikų dienos centrų finansavimui skirta 237 000 Eur, dar 275 800 Eur skirta iš valstybės biudžeto.
Vaikų dienos centruose vaikai ruošia pamokas, žaidžia, jiems gaminamas šiltas maistas. Pasak L.Šveikauskienės, vaikai išrankūs ir daržovių, dešrelių beveik nevalgo. Labiausiai mėgsta įvairių rūšių blynus, burgerius, picas.
