Teko gelbėti sniegą ir skudurus žiaumojančius gyvulius

Penktadienį regėto vaizdo vienoje sodyboje Tauragės rajono Pašešuvio kaime turbūt nebuvo matę net ir Tauragės apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Kieme mus pasitiko „kibišais” aplipusi telyčia ir palaida kiaulė, troboje, vonioje, karvė žiaumojo skudurus, šalia jos po sumestus daiktus kuitėsi kita kiaulė. Šeimininko nebuvo, lovoje gulėjo įnamė – susivėlusi moteris. Tvarte ant storo mėšlo sluoksnio stovėjo pririšta kita telyčia, neturinti nė kruopelės pašaro. Apsnigtoje ganykloje radome du supančiotus arklius ir palaidą kumeliuką.
Nebesugeba pasirūpinti nei savimi, nei gyvuliaisSu Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais yra tekę lankytis pas gyvuliais nesirūpinančius gyventojus. Dažniausiai tai būdavo žmonės dėl savo būklės rūpinimąsi augintiniais suvokiantys iškreiptai arba net nebesugebantys tinkamai pasirūpinti patys savimi, rečiau – svaigalų mėgėjai. Pastarasis atvejis kaip tik toks: Simas Dikšaitis įjunko į svaigalus, todėl ne visuomet tinkamai pasirūpina gyvuliais. Šiemet dėl to pastipo telyčia, o šį kartą kilo grėsmė visam pulkeliui gyvulių.  Žmonės pasakojo S.Dikšaitį buvus geru buldozerininku. Dabar iš našlio namų visų kampų žvelgia nešvara ir netvarka. Naujoji jo gyvenimo draugė Danutė Naujokienė iš Ožnugario kaimo nežinojo, nei kur išėjo sugyventinis, nei kada grįš, guodėsi serganti gripu ir gyvuliais pasirūpinti neturinti jėgų. Bet ant sujaukto stalo stovinčioje stiklinaitėje buvo ne vaistai nuo gripo… Moteris pasigyrė užauginusi penkis vaikus, kurie visi gerai gyvena Šiauliuose. Vyras miręs. Ožnugaryje turinti butą, bet prieš porą metų atsikėlė pas Dikšaitį, nes neturėjo malkų. Bet artėjant pietums troba dar buvo nekūrenta. Gyvuliais laikinai pasirūpins seniūnijaTauragės apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius gyvūnų globai Mindaugas Davidonis ir veterinarijos gydytojas Kazimieras Domarkas tarėsi su kartu į šią sodybą atvykusiu Batakių seniūnu Jonu Juozapaičiu, ką daryti su neprižiūrimais gyvuliais. Su S.Dikšaičiu dėl gyvulių nepriežiūros jiems tenka kalbėtis ne pirmą kartą – praėjusią žiemą pastipo telyčia. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai baiminasi, kad karvė, ėsdama visokius daiktus, gali susirgti ir pastipti. Ne kokia dalia ir kitų dviejų galvijų, dviejų arklių ir kumeliuko. Palaida telyčia gyvybę palaikyti tegalėjo ėsdama kieme sumestą apipuvusį šieną arba įlįsti į atvirą daržinę, kur dar yra pašaro likučių. O tvarte pririšta kita telyčia ir tokios galimybės neturi. Kiaulės taip pat negali būti gyvos sniegu ir šienu, skudurų jos turbūt neėda. Kol laukai tik vos vos pabalinti sniego, arkliai ganykloje įstengia susirasti pašaro, o šiuomečiam kumeliukui toks egzistavimas gali būti pražūtingas. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai su Batakių seniūnu J.Juozapaičiu susitarė, jog jis atsiųs žmonių po trobą, kiemą ir laukus besiblaškantiems alkaniems gyvuliams sugaudyti, kad juos būtų galima uždaryti tvarte ir daržinėje, pašerti. Be to, bus ieškoma S.Dikšaičio giminaičių, galinčių laikinai pasirūpinti gyvuliais. Ruošiamas ieškinys teismui, kad iš girtaujančio ir savo gyvuliais nesirūpinančio ūkininko jie būtų paimti. Gavus atitinkamą teismo sprendimą gyvuliai bus parduoti, gauti pinigai pervesti į jų savininko sąskaitą. Gyvulių laiko todėl, kad turi… daug pašaroTądien apsilankėme ir pas seną mūsų visų pažįstamą Marijoną Laugalytę. Kaip ir reikėjo tikėtis, daliai pagyvenusios moters augintinių vietos tvarte neužteko – devynetas ožkų ir ožių laikomi lauke. Nuo lietaus, šalčio ir sniego gyvūnėliai gali pasislėpti tik stoginėje, kurioje prikrauta lentų, malkų. Jie minta ant lentų ir malkų sumestu šienu, čia pat ir naktis leidžia. Dvi ožkos netrukus turėtų ožiuotis. Marijona tikina, kad tuomet ožkas įsivesianti vidun. Turbūt trobon, nes tvarte ant prikaupto storo mėšlo sluoksnio stovi trejų metų bulius, gal dešimties metų amžiaus keletą metų bergždžia karvė, arklys ir trys ožkų giminės atstovai. Į M.Davidonio pastabą, kad gal jai nereikėtų laikyti tiek daug gyvulių, M.Laugalytė atsakė: gal ir nereikėtų, bet seno pašaro nėra kur dėti. Buliaus ir karvės ne pirmus metus neprisiruošianti parduoti, nes kainos mažos, be to, bijanti būti apgauta. O ožynas didėja savaime, nes ožkos – labai visli padermė. Dabar raguotųjų turi septyniolika. Arklį nusipirko šį rudenį, ketina juo arti, nes pati viską dirbti moka. Marijona sutiko mažinti gyvulių, iš kurių ji neturi jokios naudos: sena karvė – bergždžia, bulius peraugęs. Joks ūkininkas nelaikytų tokios karvės, o buliai auginami tik šiek tiek daugiau negu metus. Bet karvę ir bulių moteris sutinka parduoti su sąlyga, kad jai padės Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Už bandymą spręsti problemą – nemalonumaiDėl M.Laugalytės gyvulių nuolat kyla problemų. Ne kartą jos palaidi gyvuliai klajojo po svetimas valdas. Kadangi šeimininkė nesiėmė priemonių, prieš keletą metų po laukus klajojantis, pavojų keliantis bulius buvo parduotas, bet pinigų už gyvulį Marijona neima. Žmonės pasakojo, kad ir šį rudenį po laukus klajojo palaidas M.Laugalytės bulius ir arklys. Garbaus amžiaus moteris taip ir neišmoko gyvulių deramai prižiūrėti: arklys tvarte pririštas ant priekinės kojos užpainiota plona plastmasine virvute. Panašiai pririštos ir ožkos. Išvažiuodami Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai su seniūnu tarėsi, kaip senai, vienišai moteriai padėti. Talkins parduodant bulių ir karvę, įtikinės, kad parduotų arklį, o ką daryti su ožkomis, nežinia, nes jų neperka mėsos perdirbimo įmonės, žmonės net ir dovanojamų neima. Vakar pakalbintas Batakių seniūnas J.Juozapaitis papasakojo, kad tą pačią dieną seniūno pasitelkti žmonės sugaudė S.Dikšaičio gyvulius, juos uždarė, buvo susitarta, kad kaimynas laikinai jais pasirūpins – pašers, pagirdys. Gavus teismo sprendimą gyvuliai bus realizuoti. Kai seniūno pasitelkti žmonės gaudė S.Dikšaičio gyvulius, į namus parsirado ir jis pats. Buvo neblaivus, todėl į tai, kas vyksta, niekaip nereagavo. Kol talkininkai baigė darbą, pagyvenęs žmogus jau miegojo.