UNESCO stebisi „Šaltinio“ mokyklos inovacijomis

Mūsų miesto „Šaltinio“ pagrindinę mokyklą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO pripažino viena iš dešimties pasaulio mokyklų, labiausiai pažengusių taikant IKT ir esančių  modernaus ugdymo pavyzdžiu bet kuriai mokyklai. UNESCO pakvietė „Šaltinio“ pagrindinę mokyklą prisijungti prie pasaulinio projekto „IKT diegimas pradiniame ugdyme“, kuriuo siekiama sukurti modernų pradinukų ugdymo modelį taikant informacines, komunikacines technologijas (IKT).
 Laikė provincijos mokyklaKad „Šaltinis“ taps viena iš dešimties UNESCO inovatyviausia pripažintų pasaulio mokyklų, Jūratė Lazdauskienė, „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorė, nesitikėjo. Tiesiog, sužinojusi apie Lietuvoje vykdomą „Inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniame ugdyme“ projektą, užsidegė noru jame sudalyvauti. Jos žodžiais tariant, tada mokykloje apsilankę projekto ekspertai suabejojo, ar provincijos mokykla galėtų būti pajėgi, o mokytojai pakankamai motyvuoti įsitraukti į inovatyvių mokymo metodų ugdant pradinukus kūrimą. 2010 m. Ugdymo plėtotės centras priėmė „Šaltinio“ pagrindinę tarp šešių Lietuvos mokyklų, projekto pilotinėmis mokyklomis tapo po vieną dalyvauti panorusią ir reikalavimus atitinkančią Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Klaipėdos, Utenos ir Tauragės mokyklą. Siekiant padaryti pažangą projekte ir veiksmingai taikyti mokytojų sumanytus inovatyvius mokymo ir mokymosi metodus ir IKT pradinėse klasėse „Šaltiniui“ teko įsigyti papildomai kompiuterinės ir programinės įrangos, ir užtikrinti, kad kiekvienoje pradinukų klasėje būtų po kompiuterį.– Pirkome 20 kompiuterių. Šiuo metu turime tris kompiuterių klases, skirtas pradinių klasių mokinių ugdymuisi, yra 36 kompiuteriai, 3 kompiuteriai mokytojams ir dar po kompiuterį su projektoriumi stovi klasėse, – pasakoja direktorė.10 išmaniųjų lentųVėliau teko įsigyti ir išmaniųjų, interaktyviosiomis vadinamų lentų. Šiandien mokykla jų turi dešimt. Ši lenta suteikia suole sėdintiems mokiniams galimybę matyti mokytojo veiksmus kompiuteryje. Tačiau nuo paprasto projektoriaus perduodamo vaizdo į baltą ekraną ji skiriasi tuo, kad ji yra jautri prisilietimui – pirštais ar specialiais rašikliais galima naudotis programomis ir atlikti viską, kas atliekama kompiuteriu. Pavyzdžiui, tai, ką vaikas rašo šioje lentoje, perduodama mokytojo kompiuteriui, informaciją galima išsaugoti, atspausdinti.Negana to, mokykla įsigijo dvi išmaniąsias vaizdo kameras, perduodančias vaizdą į kompiuterio ir išmaniosios lentos ekranus. Jos tinkamos demonstruoti vaizdus trimatėje erdvėje. Tarkim, mokytojas, norėdamas iš visų pusių parodyti žmogaus skeletą, atveria kompiuterinėje programoje esantį arba pritaikytą iš interneto parsiųsdintą paveikslėlį ir, manipuliuodamas specialiu į kamerą atsuktu kubo formos valdikliu, gali išmaniojoje lentoje sukioti, vartyti objektą, tarsi jis būtų jo rankose, fiksuoti klasėje vykstančius dinamiškus ar statiškus vaizdus – vaikai visa tai matys lentoje. Iš užfiksuotų vaizdų galima montuoti vaizdo įrašą.Daug plakatų ar vieną išmaniąją lentą?„Šaltinio“ IKT bazė buvo nuolat papildoma. Direktorė dalyvauja kitų mokyklų, tarp jų ir projekto ekspertų iš Anglijos ir Suomijos, pristatymuose, susitikimuose, iš kurių į Tauragę grįžta kupina naujų idėjų. Pasinaudodama anglų pedagogų pavyzdžiu, mokykla įsigijo modernią, mobilią testavimo ir balsavimo sistemą. Ją sudaro dvidešimt bevielių pultelių, kuriais naudodamiesi vaikai atlikinėja testus. Mygtuko spustelėjimu pasirenka, jų manymu, teisingą testo atsakymą, kuris matomas išmaniojoje lentoje.Mokykla gali pasigirti vienintelė Lietuvoje turinti išmanųjį stalą. Jame rankos pirštų prisilietimais vaikai gali žaisdami mokytis įvairių dalykų: atlikti skaičiavimo užduotis, dėlioti dėliones iš geometrinių figūrų, piešti, mokytis atpažinti instrumentų skleidžiamus garsus ir kita. Mokytojai, naudodamiesi šiam stalui pritaikytomis programomis, gali patys kompiuteriu kurti išradingas ir įdomias užduotis. Įdomu, kad šis išmanusis stalas moko dirbti komandoje. Tarkim, norėdami išspręsti matematinę užduotį, vaikai turi kuo skubiau drauge priliesti stalo ekraną tokiu pirštukų skaičiumi, koks turi būti teisingas atsakymas. Paklausta, kokia tokio stalo kaina, direktorė juokdamasi sako, kad tai dažniausias kitų mokyklų vadovų ar projekto ekspertų užduodamas klausimas.– Iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokymo priemonėms, gali rinktis, ar, pavyzdžiui, perki daug kartoninių vaizdo plakatų, ar vieną modernią technologiją. Žinoma, renkiesi modernią. Juk tą patį objektą, kuris anksčiau būdavo demonstruojamas popieriuje, dabar gali parsisiųsti iš interneto ir vaikams parodyti trimatėje erdvėje, – sako direktorė.„Klasės be sienų“Vaikų kūrybiškumo ugdymui pernai mokykla kiekvienai pradinukų klasei nupirko po fotoaparatą. Naudodamiesi turimomis technologijomis, vaikai pernai kūrė animacinius filmukus. Antrokai lipdė iš plastilino, fotografavo ir montavo vaizdo įrašus.Šiuo metu vien pradinukų poreikiams mokykloje yra 36 kompiuteriai. Kompiuteriuose instaliuotos specialios žaidimus primenančios programos, kuriomis vaikai ir mokosi, ir pramogauja. Programa „Mažasis Mocartas“ vaikus moko pažinti natas ir kurti melodijas, programoje „Mano darbeliai“ – įvairių dalykų užduotys, „Užburtuoju mišku“ dedami programavimo įgūdžių pagrindai.Džiaugdamasi sėkmingu IKT diegimu ugdant „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pradinukus, direktorė sako savo mokytojų kolektyvo pagalba atrandanti klasių be sienų mokymosi modelį, kai vaikų veikla pamokų metu paįvairinama naudojant IKT už klasės ribų.– Mokytojas gali vesti pamoką, padalindamas mokinius į grupeles: vieni atlieka darbus klasėje, kiti koridoriuje dalinasi išmaniuoju stalu, treti dirba kompiuterių klasėje. Arba, tarkim, mokytojas vaikams dėsto pamoką ir jei mokiniui kyla klausimas, pavyzdžiui, kada gimė Napoleonas, mokytojui leidus, jis gali nueiti į kompiuterių klasę ir internete rasti reikiamą informaciją, – sako J.Lazdauskienė. – Žinoma, tai, kaip veiksmingai IKT mokytojas panaudos ugdymo procese, priklauso nuo jo kūrybingumo ir nuo to, ką jis nori vaikuose ugdyti ir ko juos išmokyti.