Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Hipodromas – tauragiškiams gerai žinoma, bet visai neišnaudota erdvė, kurioje šiuo metu žaliuoja pievos ir veši krūmynai. Projekto metu „Kultūros dirbtuvė“ organizuoti trys renginiai, kurių metu aptarta šios teritorijos praeitis, dabartis ir galima ateitis. Tokiu būdu siekiama gyventojus įtraukti planuojant kadaise veikusio hipodromo ateitį.
Prieš daugelį metų Tauragės hipodromas buvo kur kas gyvesnis – jame vykdavo įvairūs renginiai, o vyresnės kartos tauragiškiai ir dabar mena pasivėžinimus trasa. Tačiau pastaruoju metu ten želia pievos ir krūmynai. 2021 metais įkurta VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ Tauragės rajono savivaldybės pavedimu organizuoja keturių etapų procesą „Vaizduotės vingiais“, iš kurių trys jau įvyko.
Proceso metu nuo kovo mėnesio surengti trys susitikimai su tauragiškiais, kurių metu kalbėta apie hipodromą. Surinkti duomenys apie jo praeitį. Projekto vystytojai tvirtina, kad ypač daug neaprašytų istorijų iš tauragiškių sulaukta apie 1960–1980 metus. Prieš savaitę vykusio renginio metu susirinkusieji dalijosi atsiminimais, kaip teko vėžintis arklių kinkiniais hipodromo trasoje, kad renginiams vykstant per Jūrą būdavo nutiesiamas pontoninis tiltas. Antrojo susitikimo metu bandyta nuspręsti, kokią reikšmę ši teritorija turi tauragiškiams.
Tauragiškiai svarstė, kaip galėtų būti atnaujintas hipodromas. Mortos Mikutytės nuotrauka
Negausiai susirinkę tauragiškiai pakviesti dar kartą pasivaikščioti po hipodromą – šįkart jis ypač žalias. Renginio dalyviai įpareigoti įsivaizduoti, kas galėtų būti šioje vietoje po daugelio metų.
– Namų čia niekas nestatys, reikia įrengti gražų parką. Trasa buvo labai graži, atvažiuoja svečiai, visur sutvarkyta, o kas čia? Ir nebūtų baisūs pinigai, – apie parko įkūrimą svarstė senjoras Jeronimas.
Tauragiškiai Laura ir Saulius po trumpo žygio kalbėjo apie natūralios gamtos puoselėjimą. Anot jų, derėtų mažiau kištis į gamtą ir tik dalį teritorijos pritaikyti žmonėms. Jų įsitikinimu, čia po šimtmečio galėtų žaliuoti natūralus miškas.
– Daug asfalto ir trinkelių nenorėčiau čia matyti. Gal žmonės po 100 metų norės ir dilgėlę, ir usnį pamatyti, net nusidilginti, – pasvarstė Arūnas.
– Čia yra teritorijų, kur net 40 metų nešienauta. Įsivaizduokite, kiek čia mikroorganizmų yra. Galėtume surengti monitoringą su mokslininkais, ištyrinėti. Aš už natūralumą. Ką matot – čia nieko žmogus nesodino, viskas užaugo savaime. Tai paukščių rojus – jie mėgsta natūralų vaizdą, su nepjauta žole. Duokit žmonėms takelius eiti, stebėti. Natūralumo mažėja, stenkimės šitą išlaikyti, – siūlė Artūras.
Po šių susitikimų darbą pradės specialistai, kurie teiks savivaldybei siūlymus, kokia galėtų būti hipodromo ateitis, kad atlieptų ir tauragiškių poreikius, ir būtų gyvybinga viešoji erdvė.
