Valdininko neįveikė net Šilalės rajono taryba

„Valstiečių laikraštis“ , eidamas savo skaitytojų laiškų pėdsakais, jau prieš pusantrų metų bandė aiškintis, kodėl Šilalės rajono valdžia pernelyg tėviškai globoja Švietimo centrą, vadovaujamą prieštaringai vertinamo verslininko Antano Damulio.
Buvo švaistomos lėšos Šiai įstaigai, pagimdytai 2001-ųjų gale, kaip niekam kitam negailėta nieko. Jau pačiomis pirmosiomis Švietimo centro gyvavimo dienomis jam iš biudžeto buvo atseikėta 8500 litų (tuo metu litas turėjo kitokią vertę), 2002-aisiais – jau 130 tūkst. … 2004-aisiais – 161 tūkst. ir t. t., ir pan. Be viso to, rajono taryba iš rajono biudžeto Švietimo centrui remontuot skyrė daugiau nei 190 tūkst. litų. Trumpiau sakant, lijo pinigėliais kaip iš gausybės rago. Tačiau to meto rajono valdantieji, taip dosniai šelpę Švietimo centrą, per visą penkmetį kažkodėl taip ir nesusiprato pasidomėti, kaip su tais mokesčių mokėtojų pinigais yra tvarkomasi, kam jie iš tikrųjų yra naudojami. Bet kai po gero penkmečio savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba vis dėlto pravėrė Švietimo centro duris norėdama pasižiūrėti, kas darosi šioje iš biudžeto finansuojamoje įstaigoje, tai dažnas kontrolierių sakinys prasidėjo žodžiais „nesivadovaujant teisės aktais“, „prieštaraujant LR Vyriausybės nutarimams“ ir pan. Kontrolė nustatė, kad A.Damulis beveik 16 tūkst. Švietimo centro gautų lėšų nepervedė į rajono biudžetą, kaip tai privalėjo padaryti, o panaudojo jas savų darbuotojų honorarams, bet pirmiausia, suprantama, sau pačiam. Kontrolieriai šioje įstaigoje rado tokių dalykėlių, po ko ir be pėdsakų išnykęs 6457 litų vertės kompiuteris bei spausdintuvas nebebuvo įdomūs. Pvz., čia buvo aptikta net susidvejinusių žmonių, kaip antai gydytojas neurologas Gintautas Macevičius, tuo pat metu sugebėjęs dirbti Švietimo centre ir priiminėti ligonius gydymo įstaigoje. O dėstytojais čia dirbo, kaip paaiškėjo, žmonės, visiškai neatitinką pareigybinės instrukcijos keliamų reikalavimų. Tapo akivaizdu, jog čia „profesoriauti“ buvo galima net teturint vidurinį išsilavinimą. O iš spalvingiausių detalių pasirodė esą tai, kad Švietimo centras tualetiniam popieriui bei kitoms pasišluostymo reikmėms per dvi savaites išleido beveik tūkstantį litų. Tik kai suprato, jog tos prekės buvo pirktos iš pačiam A.Damuliui priklausančios „Antano paslaugos“, tuomet viskas tarsi atsistojo į savo vietas. Nors ir nepateisinama, bet bent jau logiškai paaiškinama. Po rūsčių kontrolierių išvadų, po dešimtimis užfiksuotų įvairiausių teisės aktų pažeidimų visi laukė ir tinkamo įstaigos vadovo A.Damulio veiksmų įvertinimo. Deja… A.Damulis, dar tebeplušant kontrolieriams, merui Valdemarui Jasevičiui leidus, išėjo atostogų. Paskui atostogas dar mėnesiui prasitęsė, dar vėliau valdantieji ėmė mąstyti, jog nieko blogo čia neatsitikę – trumpiau sakant, A.Damulis iš tos balos išplaukė sausutėlis. Lijo pinigaisTačiau savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba, nors prieš pusantrų metų ir likusi kvailio vietoje, labai išdidi nebuvo ir praėjusių metų gale vėl užėjo į Švietimo centrą. Gal vildamiesi, jog po savivaldybių rinkimų bus kitaip sudėlioti skyrybos ženklai tarp „bausti“ ir „paleisti“. I r vėl rado tą patį. Per audituojamąjį laikotarpį išleista daugiau kaip 23 tūkst. litų telefoniniams pokalbiams, o didžiausias plepys pasirodė esąs pats centro vadovas Antanas. Ir vėl čia lyta įspūdingais honorarais, priedais prie atlyginimų. Nors įstatymas kategoriškai nurodo, jog iš sutaupytų lėšų pirmiausia turėtų būti dengiami įsiskolinimai, lėšos grąžinamos į biudžetą, bet ponui Antanui tai – nė motais. Net nesant konkrečių nuostatų, net neatsižvelgiant į darbuotojų pareigybės aprašyme paskirtus darbus, pinigėliai skraidė ir į kairę, ir į dešinę: vienąkart – 8897 Lt, kitąkart – 2389 Lt A.Damulis pirmiausia įsiteikė sau „už papildomą darbą“, dar 2358 Lt jis pasiėmė kaip „vienkartinę piniginę išmoką“. Kadangi gera buhalterė visuomet yra dešinioji vadovo ranka, tai ir jai, Stasei Merkelienei, prie atlyginimo papildomai išmokėta 5511 ir 1794 litų. Pedagoginės-psichologinės tarnybos vadovei Birutei Jankauskienei – 5681 Lt ir dar 3332 Lt, pedagogui-logopedui Dariui Mitkui – 8378 ir 2957 litų… Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Tik baugu, kad, tai skaitant, nuo tokios neteisybės gali plyšti širdelė bet kuriam šalies mokytojui, apie jokius priedus nė nesvajojančiam. Kažin ar daug šalies mokytojų galėtų pasigirti gavę, tarkim, 100 litų priedą Velykų proga? Tuo tarpu Šilalės švietimo centro darbuotojų priedams bei priemokoms 2006 m. išleista 52577 Lt, pirmąjį 2007 m. pusmetį – 24096 Lt. Vėl dvejinasi Ankstesnio kontrolierių patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vienu metu dviejose vietose dirbo G.Macevičius (beje, ir šįkart ji to įpročio nepakeitęs), o per šį patikrinimą paaiškėjo, kad Marius Ričkus vienu metu dirbo ir kompiuterininku, ir gaisrininku, o būta net tokių dienų, kai jis, kaip rodo darbo apskaitos žiniaraščiai, visą parą budėjęs Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tuo pat metu sugebėjo būti Klaipėdoje ir… Vilniuje. Tai jau – kažkas antgamtiško. Užkliuvo kontrolieriams ir šio vyriškio savaitgalio išvykos. Kur ir kokiais tikslais biudžetinės įstaigos darbuotojas tarnybiniu automobiliu važinėja šeštadieniais bei sekmadieniais? Į šį klausimą atsakius tikriausiai taptų aišku, kodėl Švietimo centro automobiliai dešimtis tūkstančių kilometrų nuriedėjo daugiau nei buvo planuota, kodėl tokiai nedidelei įstaigai neužteko net 7 tonų degalų ir kodėl ji nuomojasi automobilius iš saviškių, net tinkamai neįforminusi tų sandėrių, už kuriuos neaišku, kaip buvo atsiskaitoma. Pikti liežuviai plaka, jog tai susiję su A.Damulio leidžiamu laikraštuku ir jo vežiojimu iš spaustuvės Klaipėdoje. Pirko pats iš savęs Per ankstesnį patikrinimą kontrolieriai aptiko, jog A.Damulio Švietimo centras iš A.Damulio firmos „Antano paslauga“ pripirko begalę tualetinio popieriaus ir kitokių pasišluostymo reikmenų. Tos pačios rūšies pažeidimai fiksuoti ir per pastarąjį patikrinimą – per audituojamąjį laikotarpį į A.Damulio bendroves iš rajono biudžeto nubyrėjo 38031 Lt, ką kontrolė įvardijo kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą, ką jau kalbėti apie tai, kad negražu pirkti pačiam iš savęs. Kontrolierių ataskaitoje teigiama, kad audituojamuoju laikotarpiu Švietimo centras įvairių prekių ir paslaugų pirko už 50345 Lt. Suprantama, visas sąskaitas vizavo pats direktorius. Namų darbai valdantiesiems Kontrolieriai, surašę pilną aktą grubių įstatymų pažeidimų, uždavė ir rajono valdantiesiems namų darbus: dabartiniam rajono merui Albinui Ežerskiui pasiūlė spręsti, ar A.Damulio, supainiojusio viešuosius ir privačius interesus, elgesio neturėtų svarstyti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija? Be to, merui pasiūlyta A.Damulį patraukti ir drausminėn atsakomybėn, taip pat įpareigoti atsakingus darbuotojus kuo skubiau peržiūrėti Švietimo centro bei direktoriaus pareiginius nuostatus, peržiūrėti ir įvertinti etatus bei darbo krūvius ir tarnyboje patvirtinti patikslintus pareigybių normatyvus. Finansų skyriui pasiūlyta pasiaiškinti, kodėl laisvos biudžeto lėšos nebuvo grąžintos į biudžetą, kodėl buvo skirti asignavimai neužimtoms pareigoms finansuoti ir kt. Susirgo… Tačiau A.Damulis ne iš tų, kurį paimsi plikomis rankomis. Jis, sužinojęs, kad rajono tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl jo atleidimo iš pareigų, pasiprašė administracijos direktorės Zitos Lazdauskienės išleidžiamas atostogų (jau išbandytas būdas), bet ši jo prašymo netenkino. Tuomet jis susirgo: pareiškė turįs nedarbingumo pažymėjimą ir į jo likimą lemsiantį posėdį neatvyksiąs. Bet ir šis triukas šį sykį nesuveikė: rajono taryba 13 balsų „už“ nubalsavo atleisti A.Damulį iš pareigų, kuriose jis iki ausų prisidirbo, kai tik šis baigs sirgti. Administracijos direktorė savo sprendimu paskyrė laikinąjį Švietimo centro vadovą. Bet… A.Damulis, dėl ligos negalėjęs dalyvauti tarybos posėdyje, pasirodė ne toks jau sunkus ligonis esąs, kai panorėjo tokį tarybos sprendimą apskųsti teismui. Teismas laikinai sustabdė rajono tarybos sprendimo vykdymą. Tada atėjo eilė tokį teismo sprendimą skųsti rajono tarybai. Žodžiu, šokiai apie A.Damulį tęsiasi. Beje, gal kas žinote, kaip iš tikrųjų vadinasi liga, nuo kurios visi vadovai po patikrinimų krinta kaip lapai? Ne tik Šilalėje – visoje Lietuvoje.Nijolė Petrošiūtė, „Valstiečių laikraštis“