Vanduo baudžia pamiršusius melioracijos įrenginius

Dėl vandeniu apsemtos pievos Jucaičių kaime (Gaurės seniūnija) ūkininkė Danguolė Pielikienė paprašė savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus ir seniūnijos pagalbos, buvo užsukusi ir į „Tauragės kurjerio“ redakciją.
Ūkininkai „nepasidalina“ vandeniuDalis apsemtos pievos priklauso D.Pielikienei, dalį ji nuomoja iš kito savininko. Apsemtomis pievomis negalima naudotis, be to, vanduo semia vis didesnius plotus. Moteris skundžiasi, kad prie jos patiriamų nemalonumų prisideda ir ūkininkas Vytautas Mikutis, kurio žemė yra kitoje kelio pusėje, esą jis užkemša Gaurės seniūnijos įrengtą pralaidą, kad vanduo per kelią netekėtų. Tuo keliu važinėja D.Pielikienės ir dar viena šeima, kasdien iš minėtos ūkininkės paimti pieno atvažiuoja pienovežis. V.Mikučiui tas kelias neaktualus, nes gyvena kitoje kaimo pusėje, jam labiausiai rūpi, kad vanduo neišgadintų pievos. O šis pavojus realus, nes jo maždaug 2 ha sklypas yra žemesnėje vietoje nei D.Pielikienės nuosava ir nuomojama pievos. Kai vandens daug, jis per pralaidą arba net per kelią teka į V.Mikučio sklypą.Žemės savininkai pamiršo melioracijos įrenginiusAiškintis problemos važiavome kartu su savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistu Reinoldu Volbiku ir Gaurės seniūnu Vidmantu Skiriumi. Seniūnas guodėsi, kad įvairioms problemoms spręsti neturi lėšų, be to, oficialiai ką nors darant viskas kainuoja didelius pinigus, todėl dažniausiai bandoma išeitį rasti „naminiu“ būdu – tariantis su paslaugų teikėjais, gyventojais. Kai prieš keletą metų vanduo ėmė tekėti per Jucaičių kelią, seniūnija paklojo vamzdį, jam sulūžus – kitą, nors tokiems darbams neturi lėšų. O ką dabar daryti, kai kelias vėl semiamas, kai dėl tvinstančių pievų piktinasi du ūkininkai?– Seniūnas tuščiomis kišenėmis – joks šeimininkas. Seniūnai privalėtų turėti rezervinį lėšų fondą, kaip turi savivaldybės administracijos direktorius, kad galėtų spręsti kylančias itin opias problemas, – samprotavo V.Skirius.Nuvažiavę į vietą viską radome taip, kaip pasakojo ūkininkė D.Pielikienė: jos pusėje – „marios“, Mikučio pusėje – pažliugusi pieva, šiek tiek vandens buvo ir ant kelio. R.Volbikas atkreipė dėmesį, kad ūkininkai nesirūpina savo žeme – grioviuose priaugę krūmų, trukdančių vandeniui nutekėti, užkemšančių melioracijos sistemas.– Ūkininkai privalo pašalinti krūmus, prižiūrėti, remontuoti mažo diametro melioracijos statinius, tačiau dažniausiai nieko nedaro. O patvinus laukams einama teisybės ieškoti. Pagal 2004 metais nustatytą tvarką valstybė finansuoja tik didelio skersmens melioracijos statinių remontą, tačiau šiam reikalui skiriama mažai lėšų, o prašymų remontuoti turime tiek, kad užteks penketui metų, gauname vis naujų prašymų, mažo skersmens melioracijos statinių priežiūra ir remontu turi rūpintis žemės savininkai, – kalbėjo R.Volbikas.Krūmų priaugę ir grioviai prie kelio, kur yra V.Mikučio ir D.Pielikienės nuosava, taip pat pastarosios nuomojama žemė.Prisipažino užkišantis pralaidąMums besisukinėjant po laukus prisistatė ir V.Mikutis. Jis piktinosi, kad praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atkūrimo melioracijos įrenginių padėtis tokia liūdna. Neneigė, kad ne kartą užkišo pralaidą, kad į jo pievą mažiau vandens pritekėtų.– Tik pernai iš valstybės nusipirkau du hektarus žemės, sėjau brangią importinę žolę. Ją nupjovęs negaliu galvijų ginti ganytis, nes viską ištryps, – sakė apie trisdešimt melžiamų karvių laikantis ūkininkas.Jis pažadėjo iškirsti prie kelio augančius krūmus. Telefonu kalbinta D.Pielikienė irgi patvirtino, kad krūmai iš jos išsinuomotos žemės būsią pašalinti.Seniūnas su Kaimo reikalų skyriaus atstovu sprendė, kad prie kelio reikia iškasti griovį, tada vanduo nutekėtų į kanalą pakalnėje. Abu laužė galvą, kaip tai padaryti neturint tam lėšų. Seniūnas sakė, kad kol seniūnijos kelių priežiūra rūpinosi  VĮ „Tauragės regiono keliai“, panašius reikalus buvo lengviau išspręsti. Dabar seniūnijos kelius prižiūri konkursą laimėjęs UAB „Uliksas“, kelininkai konkurse nebedalyvavo.Liko abejonių– Su kelininkais būdavo galima sutarti, kad kitų darbų sąskaita, kur labai reikia, griovį „prapjautų“, jie turėjo reikalingos technikos, patyrusių specialistų. Reikia tartis, aiškintis, ar „Ulikso“ greiderininkas sugebėtų tai padaryti, – samprotavo V.Skirius ir pasiuntė žmogų jo atvežti.Atvažiavęs greiderininkas Alvydas Bauža nepažadėjo, kad vandens užlietame plote sugebės iškasti griovį, tokio darbo nėra dirbęs, jam patikėta greideriuoti kelius, „Ulikse“ dirba vos metus.Norint iškasti griovį, visiems ūkininkams, kurių žemė netoli tos vietos, kur kelią užtvindo vanduo, reikia gauti sutikimą tų ūkininkų, per kurių sklypus bus kasamas griovys. V.Mikutis pasakė, kad per savo žemę neleisiąs kasti, nes kas norės, kad jo sklype „knaisiotųsi“ technika, bet atsisakymą motyvavo tuo, kad toje kelio pusėje yra įrengti kabeliai. Todėl nebevertėjo prašyti kaimyninio sklypo savininko Vyganto Preikšaičio sutikimo. D.Pielikienė sakė sutinkanti, kad griovys būtų kasamas jos žemėje, tikino, kad neprieštarausiąs ūkininkas Virginijus Skėtrys, iš kurio ji nuomojasi žemės sklypą.Seniūnas V.Skirius patikino: jei pavyks susitarti, kad dirbtų kitas „Ulikso“ greiderininkas, galima tikėtis, kad kitą savaitę griovį pavyks iškasti, vandenį nuleisti.O kada savo pažadus ištesės ūkininkai – iškirs krūmus, kad jie negadintų melioracijos statinių, kada visi labiau ims rūpintis savo turtu?Pašnekovai samprotavo, kad taip bus tik tada, kai žemė turės tikruosius šeimininkus, nes vis dar daug sklypų priklauso žemės nedirbantiems žmonėms, kuriems nelabai rūpi jos būklė, melioracijos statiniai. Jie nenutylėjo, kad ūkininkai vis dar sunkiai verčiasi, ne vienas yra paėmęs paskolų iš banko fermoms statyti, įrenginiams pirkti. Todėl dėl bet kokių kliuvinių pašalinimo ūkininkai kreipiasi į rajono savivaldybės administraciją, kurios galimybės padėti irgi nedidelės.