Visuotinė rinkliava pažeria vis naujų klausimų

Nors Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRAC) savo internetiniame puslapyje ir paskelbė komentarus bei išaiškinimus dėl Mokėjimo pranešimų už atliekų tvarkymą, sutrikę dėl įsigaliojusios naujosios rinkliavos tvarkos gyventojai ir toliau varsto šios įstaigos duris ir atakuoja centro darbuotojus skambučiais. Šį kartą vieną tauragiškę ieškoti teisybės paskatino gautas mokėjimo pranešimas ir kiemo sode atlikta pavasarinė švarinimosi talka.
 Klaidinantis pranešimas Namas, kuriame gyvena Ugnė (vardas pakeistas – aut. past.), stovi sankryžoje (yra kampinis) ir priklauso dviem skirtingoms šeimoms. Pusė nekilnojamojo būsto registruota jos vardu, kita pusė – vieno antrosios šeimos nario vardu. Bendras gyvenamasis plotas – 211 kv.m. Atkeliavęs mokėjimo pranešimas teigė, kad Ugnė, gyvenanti… (nurodytas ne jos, o kitos namo pusės, kurioje gyvena bendraturčiai, registracijos adresas), turi sumokėti 291 Lt, t. y., maksimalią sumą už maksimalų 100 kv.m apmokestinamą plotą. Kilo klausimas, kodėl pranešime įrašytas ne Ugnės, o kitos name gyvenančios šeimos turto registracijos adresas, kodėl jie negavo atskiro pranešimo ir ar nurodyta mokėtina suma apima mokestį už visą namą, ar tik už Ugnės namo dalį. Rinkliava už plotą? – Kurdami sistemą, programuotojai neturėjo kitos išeities, tik visą Registrų centre registruotą bendrasavininkų nekilnojamąjį turtą, kaip ir šiuo atveju, įvardinti kaip priklausantį vienam iš tų kelių savininkų. Tai buvo daroma dėl to, kad bendrasavininkiais laikomi ir sutuoktiniai – vyras ir žmona. Suvedus juos atskirai, viena šeima už tą pačią prievolę gautų dvi atskiras sąskaitas. Kiltų sumaištis. Todėl mūsų sistemoje Ugnė buvo registruota kaip viso namo savininkė. Gyvenanti kitoje namo pusėje šeima turi kreiptis į mus, jiems bus pateiktas atskiras mokėjimo pranešimas, apskaičiuotas pagal jiems priklausančios gyvenamosios namo dalies plotą, – painią situaciją išaiškino TRAC rinkliavos administravimo vyr. specialistas Virginijus Noreika.Ugnės kaimynų šeimai, kurie vieninteliai gyvena panašaus ploto name, teks sumokėti lygiai tokią pačią sumą – 291 Lt. Tad susidaro tokia situacija, kad dvi šeimos, gyvendamos viename name ir turėdamos nuosavybės teisę kiekviena į pusę to namo, turi sumokėti apie 600 Lt, o šalia panašaus ploto name gyvenanti vienintelė šeima – tik pusę tos sumos – 291 Lt. Visa tai nulemia numatytas maksimalus 100 kv.m apmokestinamasis plotas. Kyla klausimas, ar rinkliavą tikrai galime vadinti priklausoma nuo turimo gyvenamojo ploto. Ar tai ne mokestis „už galvas“, „už šeimą“, gyvenančią konkrečiame plote? Siūlo deklaruoti kompostavimą Nauja problema Ugnei apsišvarinus sode: „Dunokų“ šiukšliavežės vairuotojai neišvežė visų jos šeimos sukrautų šiukšlių – iškratė tik sudėtas į 120 litrų konteinerį, o kelis papildomus maišus paliko, beje, vieną praplėšę ir pabėrę dalį šiukšlių. Jei jau mokama ne už konteinerį, kaip buvo anksčiau, regis, šiukšlių gali būti ir daugiau. Ugnė kreipėsi į „Dunokus“, prašydama didesnio konteinerio, kad nereikėtų visiems vargti su papildomais maišais, tačiau gavo atsakymą, kad iki birželio 1 d. konteineriais aprūpinami tik tie gyventojai, kurie iš viso jų neturėjo. Tad teks palaukti.– Žiūrint, kokios tos jūsų šiukšlės buvo, kas tuose maišuose sukrauta: jei žolės, žemės, šakos, tai mes jų neprivalome išvežti, nes surenkame tik komunalines atliekas. Žaliąsias atliekas reikia kaupti mūsų įstaigoje deklaruotoje kompostinėje dėžėje. Įrengus šią dėžę atliekų išvežimui taikoma 20 proc. nuolaida. Žmonės nesupranta, kad šiuo metu esame užsivertę darbais: krauna visas per 20 metų sukauptas šiukšles, jų nerūšiuoja. Suskaičiuokime: 120 litrų konteineris, pilnas komunalinių atliekų, gali sverti apie 40 kilogramų, tai papildomas maišas – apie 10 kilogramų. Vairuotojui jį keliant maišas plyšo, vadinasi, ne komunalinės, o žaliosios atliekos juose buvo, – savo  išvadas pateikė „Dunokų“ direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Štangvaltas. Kompostuok arba išvežk pats Ugnė paklausta prisipažino, kad po talkos kieme tuose paslaptinguose juoduose maišuose buvo ir dalis tujų šakelių bei piktžolių. Tad „Dunokų“ vairuotojų kaltė lyg ir išnyksta. Ar gali pats gyventojas nuvežti atliekas į sąvartyną? Ar už tai reikia mokėti? Kokie jų atsikratymo būdai? Pagalbos ranką ir vėl ištiesė TRAC darbuotojas V. Noreika.– Egzistuoja dvi išeitys: arba įrengti komposto dėžę ir imti kompostuoti žaliąsias atliekas, arba nuvežti jas patiems į Leikiškės sąvartyną. Už buitines atliekas fiziniam asmeniui tenka sumokėti „vartų mokestį“: 75 Lt už toną šiukšlių. Žaliąsias atliekas sąvartynas priima nemokamai – tam skirta atskira šios rūšies šiukšlių priėmimo aikštelė, – galimybes išvardino V. Noreika.