Žemaičių sambūris švęs dešimtmetį

Po kelių dienų sukaks lygiai dešimtmetis, kai Tauragėje įkurtas Žemaičių kultūros draugijos Tauragės rajono skyrius.
– Susirinkome po darbo ir nusprendėme įkurti skyrių, – pradžią prisimena skyriaus seniūnas Kazys Juknius. Dešimtmečio išvakarėse skyrius turi apie 30 narių, per tuos metus atskilo ir buvo įsteigtas dar vienas draugijos skyrius, o likęs branduolys ir toliau propaguoja Žemaičių kultūros draugijos veiklą. Artimiausi planai – pastatyti paminklą ant 1923 metais žuvusio Lietuvos milicininko kapo Pagramantyje.- Irena Ričkuvienė – pirmoji apskrities vadovė, skyrusi dėmesio mūsų draugijai ir sutikusi bendradarbiauti. Esu kelis kartus kreipęsis į buvusius apskrities vadovus, tačiau dėmesio nesulaukiau, – apgailestavo skyriaus seniūnas.Žemaičių kultūros draugija nuo pat įkūrimo turi savo atributiką, tai vienintelė organizacija Lietuvoje, savo nariams išduodanti žemaitiškus pasus. Svarbiausias Žemaičių kultūros draugijos tikslas – kelti žemaičių kultūrą, istorinę sąmonę, stiprinti nepriklausomą, vieningą Lietuvos valstybę. Pasak K.Jukniaus, tokios nuostatos įrašytos draugijos įstatuose ir jų griežtai laikomasi. Draugija, Tauragės skyriaus seniūno teigimu, yra visiškai apolitiška.- Mums neįdomu, kokių politinių pažiūrų yra mūsų draugijos nariai. Mums svarbiausia, kad kiekvienas jų jaustųsi tikru žemaičiu, – sako jis.Tauragės skyriaus nariai – valstybės tarnybos pareigūnai, mokytojai, teisininkai, politikai ir kitų gyvenimo sferų atstovai. Dauguma jų draugijos veikloje dalyvauja nuo skyriaus įkūrimo. Tiesa, Tauragės skyrius gali vadintis krikštatėviu, kurio dėka buvo sukurtas dar vienas Žemaičių kultūros draugijos skyrius. Praėjus metams po skyriaus įkūrimo, dalis jo narių atsiskyrė, sukurdami kitą tos pačios draugijos skyrių ir pavadino jį „Žemyna”. Šis skyrius veikia ir dabar. K.Juknius sako, kad tarpusavyje skyriai nekonkuruoja, nesipyksta. „Žemyna” labiau užsiima kultūrine veikla – rengia koncertus, vakarones. Tuo tarpu K.Jukniaus vadovaujami žemaičiai daugiau dėmesio skiria draugijos teisiniams reikalais, bando užmegzti kontaktus su valdžios institucijomis.Žemaičių kultūros draugijos veikla neapsiriboja tik jos narių susirinkimais. K.Jukniaus teigimu, žemaičiai bando įtakoti valstybines institucijas ir sulaukia valdžios atstovų dėmesio. Tauragės skyriaus nariai ne kartą apskrities viršininko administracijai ir rajono vadovams yra teikę siūlymus dėl Etninės kultūros įstatymo nuostatų taikymo mūsų apskrityje ir rajone. Siūlymai buvo pateikti ir rajono vadovams.Tauragės žemaičiai neatsisakytų bendrauti su mokyklomis, jie pasiruošę vesti pamokas mokiniams.- Reikia jaunimui aiškinti, kas yra Žemaitija, pasakoti apie žemaičių pasiekimus. Jau dabar galime išgirsti tauragiškius sakant, esą jie – ne žemaičiai. Tačiau jie net nežino, kad šneka Raseinių žemaičių tarme, – įsitikinęs Tauragės žemaičių vadovas.Dešimtmetį švęsti žemaičiai Tauragėje ketina rugsėjo 22 dieną. Neplanuojama organizuoti didelės šventės, tačiau tikimasi sulaukti visų, save laikančių žemaičiais. Iškilmingo susirinkimo metu naujiesiems draugijos nariams bus įteikiami žemaitiški pasai, svečiai vaišinami žemaitiškais patiekalais. K.Juknius tikisi sulaukti ir norinčiųjų tapti Žemaičių kultūros draugijos nariais, kuriuos žada mielai priimti į žemaitišką sambūrį.