Živilė su negalia nesulaukia pagalbos

Daugiabučio namo J. Tumo-Vaižganto 125, Tauragėje, gyventojai, slaugančiai neįgalią dukrą, jau kelerius metus nepavyksta išspręsti iš pirmo žvilgsnio paprastutės problemos. Nesulaukusi ne tik pagalbos, bet ir atjautos, moteris kreipėsi į „Tauragės kurjerio“ redakciją, tikėdamasi, kad viešumas išjudins ledus ir po lankais išsikeroję geltonųjų slyvukų vaismedžiai pagaliau bus apgenėti.

Štai kokį laišką, pavadintą „Nuo Eimošiaus pas Keipošių“, „Tauragės kurjeriui“ parašė Veronika: „Sveiki! Kai visi atsuka nugaras, kas gi lieka? – kreiptis į „Tauragės kurjerį“. Problema tokia: po mūsų daugiabučio langais kažkas kažkada pasodino dvi slyvas, kurios šiuo metu išsišakojusios vos ne iki langų. Mes negalime jų nupjauti, todėl kreipiausi į bendrijos pirmininką (ne kartą), į seniūną. Seniūnas siunčia pas bendrijos pirmininką. Prašiau apgenėti, bet prašymas tarsi žirniai nuo sienos… Gyvename Tauragės arenos pašonėje: matau, kaip kerta krūmokšnius, tvarko visus pašalius, tik mūsų niekas nemato. Gal jūs pastebėsite? Dabar mano neįgali dukra Živilė pro langą temato tas dvi slyvas“.

Dėl moters problemos pakalbinome šio daugiabučio namo savininkų bendrijos „Beržė“ pirmininką Ovidijų Misevičių. Tačiau jis patikino, kad atsakymo turėtume ieškoti seniūnijoje.

– Jūs ne čia kreipiatės. Jūs kreipkitės į seniūniją, nes seniūnijos žemė. Žinau, kad ta moteris kreipėsi į seniūną. Mes neturime savo augalų pasisodinę ir negalime pjauti. Aš esu susidūręs su gamtos apsauga, jie tegul kreipiasi į gamtos apsaugą, ar tai galima daryti, ar negalima. Turiu draugą, kuris gavo baudą tai padaręs, tai aš šito tikrai nedarysiu. Jeigu moteris seniūno prašė, tegul seniūnas duoda leidimus arba gamtos apsaugos leidimus tegul duoda, nes tai medžiai. Mes ir taip prižiūrime žolę. Kuo, pavyzdžiui, skiriasi mūsų namas nuo devynaukščio arba prie seniūnijos esančio namo? Kodėl mūsų žmonės diskriminuojami – mes žolę turime nusipjauti, o mieste žolę nupjauna. Aš kalbu ne tik apie savo namą, bet ir kitus. Ta diskriminacija turėtų baigtis ir seniūnija tegul rūpinasi liaudimi taip pat, kaip ir miesto centre, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo daugiabučio bendrijos pirmininkas.

Situaciją pakomentavo ir Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus:

– 20 metrų aplink namą visi namų administratoriai turi aplinką prisižiūrėti. Daugiabutyje gyvenantys žmonės moka mokestį už aplinkos tvarkymą. Nuvažiuosiu pasižiūrėti. Aš tokios pozicijos laikausi – visos daugiabučio namo problemos turi būti sprendžiamos per namo administratorių arba per pirmininką. Matot, viena moteris paskambino, o gal penkiems kaimynams ta slyva reikalinga. Kad nekiltų konfliktinės situacijos, yra namo pirmininkas, jis turi surinkti daugiau nei pusę parašų – tada klausimą keliam į kitą lygmenį. Gyventojai tarpusavyje nenori konfliktuoti, tai įvelia mus – seniūniją. Man asmeniškai niekas neskambino dėl tos slyvos.

Netrukus Veronika vėl parašė redakcijai: „Dėkoju už tokį operatyvų reagavimą. Keistoka, kad šiandien bendrijos pirmininkas paskambino dėl tų nelemtų slyvų. Pasiūlė raštu kreiptis į jį, svarstys, atsiklaus gyventojų… Sakė, kad anksčiau to nedarė, nes gyventojai prieštaravo. Kadangi šiomis dienomis seniūnija šalia mūsų pjauna, kerta krūmokšnius, geni medžius, tai norėjosi, kad ir mus pamatytų“.
Nuvykę apžiūrėti išsikerojusių vaismedžių, gyvai pasikalbėjome su Veronika. Moteris patikino, kad prašo ne nupjauti slyvas, bet tik jas apgenėti.

– Pavasarį gražu, kai jos žydi, žiemą, kai apsninga, taip pat. Apie jas su bendrijos pirmininku kalbėjome jau prieš trejetą metų. Pirmininkas sakė, kad technikos neturi, reikia samdyti, čia valdiška žemė, namui nepriklauso. Kai dukrai reikėjo įrengti nuovažą ir išėjimą per balkoną, daug rūpesčio turėjau. Pradžioje buvo per laiptinę, bet tas kliūdavo žmonėms, užstringa tas keltuvas. O kai aš tai pirmininkui pasakiau, man atsakė – kol jis bendrijos pirmininkas, tol jokio per balkoną išėjimo. Tačiau savivaldybė labai noriai padėjo, tai susitvarkėm tą nuovažą. Mes gyvename pirmame aukšte, aš specialiai pirkau tą butą, kad dukrai būtų patogu. Mes nuo Jurbarko, nuo Seredžiaus, atkeliavę. Specialiai rikausi Tauragę, nes čia neįgaliesiems daugiau paslaugų, jos įvairesnės. Kai Živilė išvažiuoja į balkoną, tai tik kampiuką gatvės mato ir daugiau nieko. Kaimynė iš kitos laiptinės net norėjo nusipjauti vieną šaką, kuri užstoja vaizdą pro langą. Kai ketvirtadienį man paskambino bendrijos pirmininkas, nustebau, pagalvojau, kad kažkas jį turėjo užjudinti, nes kitaip nebūtų kreipęs dėmesio į mane, – šių eilučių autorei kalbėjo Veronika.