Žuvusius partizanus prisiminė ne tik jų bendražygiai

Sekmadienio popietę Batakių miške aidėjo šūvių salvės. Ten susirinkę Šaulių sąjungos nariai, buvę rezistencijos kovų dalyviai ir jų artimieji prisiminė ir tylos minute pagerbė prieš šešiasdešimt vienerius metus vykusius tragiškus įvykius, kai apsupti sovietinių jėgos struktūrų susisprogdino pirmasis jungtinės Kęstučio partizanų apygardos vadas Juozas Kasperavičius (Visvydas) ir jo adjutantas Albinas Biliūnas (Džiugas).
 Į žuvusių partizanų atminimo paminėjimui skirtą renginį atvyko svečių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pagerbti brolio atminimo atvyko šiuo metu už Atlanto gyvenanti aštuoniasdešimt vienerių metų A.Biliūno sesuo Cecilija Biliūnaitė-Mitkus. Į savo tėvo žūties vietą atvažiavo ir šešiasdešimt aštuonerių metų J.Kasperavičiaus dukra Vida Tereikienė, šiuo metu gyvenanti Šilutėje. Kartu su žuvusiųjų artimaisiais paminėti garsių vyrų žūties susirinko šauliai iš visos Tauragės apskrities, buvę partizaninių kovų dalyviai.Tragiškai pasibaigęs mūšis vyko 1947 m. pavasarį, prieš Kęstučio apygardos partizanus saugumiečiai ėmėsi ypač aktyvių veiksmų: siautė agentai, vyko didelės čekistinės karinės operacijos. Apygardos štabas tuo metu buvo Batakių miške, ant Agluonos upelio kranto įsikūrusioje eigulio Juozo Juknos sodyboje. Štabas buvo įrengtas po eigulio namu iškastoje žeminėje, kurioje buvo įrengtas ir slaptas išėjimas. Apygardos vadas Visvydas po Velykų rengėsi pakeisti štabo dislokacijos vietą, tačiau nesuspėjo, nes bunkerį apsupo kareiviai ir stribai. Jame buvę J.Kasperavičius ir A.Biliūnas atsišaudė, degino dokumentus. Susišaudymas truko tris valandas, kol, nenorėdami gyvi pakliūti priešui, partizanai susisprogdino. Jų kūnai buvo atvežti į Tauragę ir pamesti MVD pastato kieme. Apie šiuos istorijos faktus renginyje pasakojo dimisijos kapitonas Vincas Vernickas, buvęs Kęstučio apygardos partizanų vadas.1949 metų vasario 16 dieną J.Kasperavičius buvo pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. 1991 m. partizanų žūties vietoje pastatytas kryžius, 1993-iaisiais – paminklas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J.Kasperavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).Renginyje prisiminimais pasidalijo dimisijos pulkininkas, buvęs aktyvus pasipriešinimo dalyvis Leonas Laurinskas (Liūtas), monsinjoras Alfonsas Svarinskas, J.Kasperavičiaus dukra Vida. Prie paminklo gėlių padėjo ir žvakę uždegė rajono mero pavaduotojas Raimondas Matemaitis. Renginį organizavusius Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių septintosios rinktinės šaulius maloniai nustebino gausiai į renginį susirinkę tauragiškiai. Algirdas Genys, rinktinės vadas, „Tauragės kurjeriui“ sakė, jog šauliams, kurie stengiasi, kad būtų išsaugota rezistencijos kovų istorija, tai buvo maloni staigmena. Šiuo metu Tauragės apskrityje yra apie 800 šaulių. Apie tris ketvirtadalius jų sudaro jaunimas, likusi dalis – vyresnioji karta, kurių dauguma dar mena pokario laikų pasipriešinimą sovietams.