Sodininkai: iš kur gauti 40 tūkst. eurų tvorai?

Po Oko miške vykusios šernų medžioklės „Tauragės kurjeriui“ medžiotojų būrelio „Kurtinys“ pirmininkas Arūnas Pukelis sakė raginantis sodų bendrijas aptverti. Viena bendrija jau apskaičiavo ir turi tvoros įrengimo sąmatą, kuri viršija 40 tūkst. eurų. Sodininkų bendrijos „Pušynas“ pirmininkė klausia – iš kur gauti tokius pinigus?

Šį rudenį šernai – tikras galvos skausmas Joniškės sodų ir Tauragės miesto gyventojams. Knysliai ramiausiai lankosi miesto centre, o po varyminės medžioklės Oko miške ir vėl grįžo į Joniškės sodus. Milena C. „Tauragės kurjeriui“ atsiuntė nuotraukas, kuriose užfiksuota šernų iškart po medžioklės padaryta žala. Netruko šie laukiniai žvėrys ir į Žalgirių mikrorajoną parkeliauti – skaitytojai vėl dalijasi nuotraukomis, kuriose – prie daugiabučių namų išknistos pievutės.

Medžiotojų būrelio „Kurtinys“ vadovas Arūnas Pukelis teigia, kad išeitis sodininkams yra – reikia aptverti bendrijas, kaip kad buvo anksčiau, ir šernai nebeužklys. Medžiotojas paragino sudaryti tvoros sąmatą, kreiptis paramos į savivaldybę, šiek tiek prisidėti siūlėsi ir pats.

Mortos Mikutytės nuotrauka

Po to, kai apie tai rašėme „Tauragės kurjerio“ laikraštyje, į redakciją kreipėsi Joniškės sodininkų bendrijos „Pušynas“ pirmininkė Liucija Stupurienė. Moteris atskleidė, kad jų bendrija jau turi tvoros sąmatą, tačiau kaina esanti milžiniška.

– Mūsų sodų bendrijai reikalinga apytiksliai 2,5 km tvora. Kreipėmės į įmonę, kad paskaičiuotų sąmatą, ir žinote, kokia suma išeina? Daugiau nei 41 tūkst. eurų. Čia pati pigiausia tvora – tokia pat eina palei magistralinį kelią. Tačiau ir ją šernai sugeba pakelti ir pro apačią pralįsti, – sakė sodininkų bendrijos pirmininkė, patikslindama, jog sodininkai patys tvoros apačią sutvirtintų, kad tik ją apskritai gautų. – Buvau sykį nuėjusi į savivaldybę, tačiau tąkart visi buvo užsiėmę ir daugiau nebėjau – tiesiog netikiu, kad mums kas nors tokias lėšas sutiktų skirti.

Pašnekovė atvira – sodininkai dėkingi už kasmet skiriamas lėšas, iš kurių susitvarko kelius, švarina bendrus plotus. Tačiau per metus gaunama tik apie 3 tūkst. eurų – tiek tvorai nė iš tolo neužtektų. Surinkti reikalingus pinigus iš bendrijos narių pirmininkė taip pat nesitiki.

– Sodininkų bendrijos mokestis už 6 a sklypą yra 2,5 Eur per mėnesį. Tai kiek gali surinkti? Dar galvojome, kad pakraščiuose gyvenantys žmonės yra savo sklypus apsitvėrę, tai ten jau galiuko tvoros nereikėtų ir sąmata būtų kiek mažesnė, bet tai tikrai nebūtų reikšmingas dydis. Medžiotojų draugijos turėtų dengti nuostolius. Tai tik į sutvarkytus ir aptvertus sklypus tie šernai neįeina. O kai kurie žmonės net neturi pinigų tvoroms, – tvirtino pašnekovė.

Liucija Stupurienė įsitikinusi, kad visi sodininkai sutiktų su jau anksčiau „Tauragės kurjerio“ kalbinto medžiotojo nuomone – statyti soduose bokštelį ir iš jo sumedžioti šernus, tikintis, kad įbauginti laukiniai gyvūnai į gyvenvietę nebegrįš.

– Žinau, kad kaimynų šuo per tvoros plyšį įkando šernui į knyslę, o tas net neišsigando, – sakė L.Stupurienė.

Anksčiau į šią sodininkų bendriją šernai dažnai patekdavo pro rakinamus vartus pamiškėje, kuriuos kai kurie vairuotojai pamiršdavo užrakinti. Tačiau dėl to užpykę gyventojai pakeitė spyną ir dabar vartai nuolat užrakinti, tad į sodininkų bendriją patekti galima tik per pagrindinį įvažiavimą.

Tauragės rajono savivaldybės atstovas Kasparas Bertašius informavo, kad savivaldybė nesvarstė sodų bendrijų aptvėrimo klausimo.

– Tauragės rajono savivaldybės administracija nėra susipažinusi su sąmata, todėl kol kas sunku pakomentuoti galimybes finansuoti su privačia teritorija besiribojančių sklypų aptvėrimą tvora. Kol kas situaciją stebime ir po dviejų medžioklių matome teigiamus pokyčius ir gerėjančią situaciją. Jei bus poreikis, manome, kad medžioklės būrelis reaguos į nusiskundimus, – komentavo K.Bertašius.