Suabejojo „Sodros“ siūlymu pasididinti pensiją

Į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi pensinio amžiaus sulaukęs skaitytojas Vytautas. Vyras paprašė išsiaiškinti, ar „Sodra“, siūlydama atidėti pensijos mokėjimą pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms, vaizdžiai kalbant nesukčiauja. Tauragiškio skaičiavimai iš tikrųjų leidžia įtarti, kad pensijos atidėjimas, norint ateityje ją gauti didesnę, iš tikrųjų nėra visai sąžiningas. Atsakymų kreipėmės į „Sodrą“.    

Atidėk ir gausi 8 proc. didesnę

„Sodros“ interneto svetainėje skelbiama, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, įgijęs teisę gauti senatvės pensiją, gali kreiptis su prašymu atidėti jos skyrimą, o jei senatvės pensiją asmuo jau gauna – atidėti paskirtos pensijos mokėjimą. Atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą galima tik pilniems metams ir ne ilgiau kaip penkeriems metams. Nuo dienos, kurią baigsis atidėjimo laikotarpis, senjorui būtų skiriama arba vėl pradėta mokėti senatvės pensija, padidinta 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus.

Kad atgautum turės praeiti 13 metų?

Senatvės pensijos sulaukęs Vytautas lyg ir planavo susigundyti šiuo „Sodros“ pasiūlymu. Tačiau paskaičiavęs, ką „Sodra“ siūlo, mano, kad gali būti apgautas, mat to realaus padidėjimo gali ir nesulaukti.

– „Sodra“ informuoja, kad kiekvienas asmuo, įgijęs teisę gauti senatvės pensiją, turi teisę ją atidėti metams ir ilgesniam laikotarpiui, kad vėliau gautų 8 procentais didesnę pensiją. Pateiksiu savo pavyzdį – pavyzdžiui, man priskaičiuota 800 Eur senatvės pensija. Vadinasi, per kalendorinius metus, tai yra per 12 mėnesių, jei ji man būtų mokama, aš gaučiau 9600 Eur. Jei pensiją atidėčiau, po metų man būtų mokama 8 procentais didesnė pensija, tai yra apie 864 Eur. Per metus tokiu atveju gaučiau 768 eurais daugiau, nei būčiau gavęs neatidėjęs pensijos. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas gražu. Jei žmogus turi iš ko gyventi – turi santaupų ar verslo pajamų, jis gali atidėti pensiją, kad ateityje ji padidėtų. Tačiau kur dings tie mano negauti 9600 eurų? Ar šios lėšos man ateityje būtų grąžinamos? – klausia Vytautas.

„Tauragės kurjerio“ skaitytojas apskaičiavo, jog tam, kad jam sugrįžtų tie negauti pensijos pinigai, net jei ateityje jis gautų ir didesnę pensiją, turės praeiti apie 13 metų. Vyras mano, kad toks pensijos pasididinimo būdas yra nesąžiningas, jis įsitikinęs, kad valstybė tokiu būdu siekia sutaupyti „Sodros“ lėšas ir net apgaudinėja pensinio amžiaus žmones. Juk pensiją gauna solidaus amžiaus žmonės, tų 13 metų jie gali ir nesulaukti.

„Sodros“ paaiškinimas

Visus šiuos tauragiškio klausimus ir nuogąstavimus perdavėme ir atsakymų paprašėme „Sodros“. „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė informavo – „Tauragės kurjerio“ skaitytojas Vytautas iš tiesų teisingai apskaičiavo, jog reikėtų apie 13 metų, kad jis sukauptų sumą, prilygstančią pensijai, kurią atidėjo.

„Tačiau taip būtų tik tuomet, jeigu jo pensija nesikeistų visus šiuos metus. Toliau paaiškiname. Galimybė atidėti pensiją yra ilgalaikio pensijos planavimo įrankis – žmogus savanoriškai gali atidėti pensijos gavimą dabar, kad ateityje gautų daugiau. Atidėta senatvės pensija padidinama pasibaigus atidėjimo laikotarpiui – po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus.

Tai ne vienintelis pensijos augimas. Kaip ir visos senatvės pensijos, atidėtoji pensija kasmet indeksuojama. Indeksavimo koeficientas kiekvienais metais gali būti kitoks, o pats indeksavimo dydis priklauso nuo asmens sukaupto stažo ir pensijų apskaitos vienetų skaičiaus.

Žmonės, nusprendę atidėti senatvės pensijos gavimą, dažnai ir toliau dirba. Dirbdami jie kasmet įgyja papildomą stažą ir kaupia pensijų apskaitos vienetus, todėl jų būsima pensija dar labiau didėja. Taigi atidėtoji pensija auga ne tik po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus, bet ir dėl kasmetinio indeksavimo bei papildomo augimo, jei asmuo ir toliau dalyvauja darbo rinkoje.

Dėl asmens duomenų apsaugos neanalizuojame konkrečių priežasčių, kodėl žmonės renkasi atidėti senatvės pensiją, tačiau galima pastebėti tam tikras bendras tendencijas: atidėti pensiją dažniau nusprendžia didesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie lieka aktyvūs darbo rinkoje.

Vis dėlto svarbu įvertinti ir tai, kad, skirtingai nei dirbantis pensininkas, atidėjęs pensiją asmuo pensijos negauna. Dažniausiai žmonės sprendimą modeliuoja pagal tai, ar jiems svarbu gauti papildomas pajamas jau dabar, ar padidinti pajamas tam laikotarpiui, kai pensija taps pagrindiniu ar vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Skirtingose situacijose pasiteisina skirtingi sprendimai – tai priklauso nuo individualių aplinkybių, atlyginimo dydžio, gyvenimo trukmės bei pensijų indeksavimo tempo.

Šiuo konkrečiu atveju galima panagrinėti, kiek pensija keistųsi jos neatidėjus ir kiek – atidėjus vienerius metus. Šie skaičiavimai yra preliminarūs ir skirti tik iliustruoti, kaip progresyviai skirtųsi pensijos. Kiekvieno žmogaus pensija didėja individualiai – tai priklauso nuo daugybės faktorių.

Prognozuojamas nuosaikus vidutinis pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,1, tai reiškia, pensija kasmet vidutiniškai didėtų apie 10 procentų.

Neatidėjus pensijos, po metų ji preliminariai didėtų 10 proc. ir siektų 880 Eur. Kitais metais – 880 Eur didėtų 10 proc. ir būtų 968 Eur. Dar kitais metais – 1064,80 Eur, 1171,30 Eur, 1288,40 Eur ir t.t.

Atidėjęs pensiją vieneriems metams, žmogus per tuos metus negautų 9600 Eur. Praėjus šiems metams, 800 Eur pensija būtų indeksuojama 10 proc. ir didinama dar 8 proc. Taigi pirmais metais po atidėjimo žmogus gautų 950,40 Eur. Kitais metais 950,40 Eur didėtų 10 proc. ir sudarytų 1045,40 Eur. Dar kitais – 1150 Eur, 1265 Eur, 1391,50 Eur ir t.t.

Preliminariais skaičiavimais, jau po aštuonerių metų žmogus būtų gavęs virš 9600 Eur papildomų pajamų dėl padidėjusios pensijos.

Žmogaus minimais 13-aisiais metais jis iš viso būtų gavęs 20 715,60 Eur papildomų pajamų dėl padidėjusios pensijos.

Jei asmuo pateikė prašymą atidėti pensiją, bet vėliau persigalvojo, kol dar nepradėta mokėti atidėtoji pensija, jis gali pateikti prašymą laikyti, kad pensijos nebuvo atidėjęs. Tokiu atveju jam išmokama visa neišmokėta pensija tokio dydžio, kokio ji būtų buvusi pradėjus mokėjimą.

Jei žmogus atideda senatvės pensijos mokėjimą, jis netampa pensininku. Tai reiškia, kad jis negali naudotis pensininkams teikiamomis lengvatomis – pavyzdžiui, nėra draudžiamas valstybės lėšomis, neturi pensininko pažymėjimo. Šios teisės jam atsiras nuo to momento, kai senatvės pensija bus paskirta ir pradėta mokėti“.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, 2025 m. metais senatvės pensiją buvo atidėję 740 žmonių. Šį sprendimą priėmusių žmonių mažėja. 2021 metais senatvės pensiją atidėjo 897 žmonės, 2022 metais – 854 žmonės, 2023 metais – 823 žmonės, 2024 metais – 785 žmonės.